Trumpa apžvalga
- Simptomai: nuo viršutinės pilvo dalies iki stipraus blužnies plyšimo.
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Infekcinės ligos, paveldimos ligos, vėžys, medžiagų apykaitos ligos ir kt.
- Diagnozė: ligos istorija, blužnies palpacija, ultragarsinis tyrimas, kraujo rodmenų analizė, tolesni tyrimai
- Gydymas: Priklausomai nuo pagrindinės ligos, kai kuriais atvejais chirurginis blužnies pašalinimas.
Kas yra splenomegalija?
Padidėjusi blužnis yra dažnas simptomas. Atsiranda sergant įvairiomis ligomis. Tai infekcinės ligos, paveldimos ligos, kraujo ar kepenų ligos ir daugelis kitų.
Viena iš jos užduočių – užfiksuoti ir suardyti senas ir deformuotas kraujo ląsteles bei kraujyje esančius mikroorganizmus. Be to, jame bręsta imuninės ląstelės. Galima gyventi ir be blužnies. Tačiau tada padidėja rimtų infekcijų rizika.
Kokie simptomai?
Pagrindinės splenomegalijos ligos simptomai
Daugybė įvairių ligų, be kita ko, sukelia splenomegaliją. Priklausomai nuo šios pagrindinės ligos, pacientams pasireiškia simptomai. Gydytojas savo diagnozę grindžia tokiomis koreliacijomis, be kita ko:
- Sergant infekcinėmis ligomis: karščiavimas, nuovargis, limfmazgių patinimas.
- Sergant piktybinėmis vėžio ligomis ir panašiai: svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, karščiavimas
- Esant kraujodaros sutrikimams: nuovargis, silpnumas, blyškumas
Simptomai, sukeliantys splenomegaliją
Nenormalus blužnies patinimas dažniausiai apčiuopiamas po kairiuoju šonkaulių lanku. Jis gali sukelti skausmą, pavyzdžiui, jei spaudžia nervus arba išstumia kitus organus. Jei blužnis per daug išsipučia ją supančiai kapsulei, ji gali plyšti. Vadinamąjį blužnies plyšimą lydi stiprus skausmas kairėje viršutinėje pilvo dalyje. Daugeliu atvejų šis skausmas spinduliuoja į kairįjį petį.
Priežastys, galinčios sukelti splenomegaliją, yra įvairios. Juos galima suskirstyti į kelias grupes.
Kraujo ligos
Yra gerybinių ir piktybinių kraujo ligų, kurios sukelia splenomegaliją. Gerybiniai yra įgimti raudonųjų kraujo kūnelių defektai.
Tai apima:
- Pjautuvo ląstelių liga
- Talasemija
- Paveldima sferocitozė
- Gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės trūkumas
Piktybinės kraujo ligos, sukeliančios blužnies padidėjimą, yra leukemijos ir limfomos, taip pat mieloproliferaciniai sutrikimai, tokie kaip osteomielofibrozė arba jaunatvinė mielomonocitinė leukemija, kurios yra įvairios kraujo vėžio formos.
Infekcijos
- Bakterinė sepsis
- Leišmaniozė
- Maliarija
- Sifilis
- Vidurių šiltinė
- Tuberkuliozė
- Echinokokozė
Portalinės venos pažeidimas
Jei vartų venoje yra nutekėjimo kliūtis, kraujas grįžta į blužnį (stazinę blužnį). To priežastys yra šios:
- Širdies nepakankamumas
- Kepenų cirozė arba fibrozė (šiuo atveju, be padidėjusios blužnies, paprastai yra ir kepenų padidėjimas)
- Portalinių venų trombozė
- Budo-Chiari sindromas
Sandėliavimo ligos
- Glikogeno kaupimosi liga
- Niemann-Pick liga
- Gošė liga
- Mukopolisacharidozės
Taip pat tokiais atvejais splenomegalija dažnai išlieka metų metus kaip lėtinis simptomas.
Imunologinės ligos
Įvairios imunologinės ligos yra galimos splenomegalijos, kuri vėliau taip pat dažniausiai būna lėtinė, priežastys. Jie apima:
- Chediak-Higashi sindromas
- Kawasaki sindromas
- Histiocitozė
- Lėtinė granulomatozė
- Autoimuninis limfoproliferacinis sindromas (ALPS)
Kitos galimos priežastys
Retais atvejais blužnies paburkimas atsiranda sergant kolagenoze, pvz., sistemine raudonąja vilklige, Stillo liga ar jaunatviniu reumatoidiniu artritu. Splenomegalija taip pat galima sergant sarkoidoze.
Ryšys tarp padidėjusios blužnies ir streso ar „nesveiko“ gyvenimo būdo yra aprašytas alternatyviosios medicinos srityje, tačiau neįrodytas nei įprastinės medicinos, nei mokslo.
Tyrimai ir diagnozė
- Ar pastaruoju metu sirgote infekcija?
- Ar sergate lėtine ar piktybine liga?
- Ar turite karščiavimą?
- Ar pastaruoju metu netyčia numetėte svorio?
- Ar pabundi naktį išpiltas prakaito?
Medicininė apžiūra
Jei gydytojas jį apčiuopia, yra splenomegalija. Tada jis patvirtina šią išvadą atlikdamas ultragarsinį tyrimą, matuodamas blužnį. Be to, ultragarsas gali parodyti kepenų pažeidimo ar vartų venos ligos požymių.
Tolesnė diagnostika
Gydytojui diagnozavus splenomegaliją, reikia atlikti papildomus tyrimus, kad nustatytų blužnies padidėjimo priežastis. Pirma, jis paprastai paima iš paciento kraują analizei laboratorijoje. Ten jie nagrinėja:
- Kraujo tyrimas ir kraujo tepinėlis (raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičius, įskaitant įvairių baltųjų kraujo kūnelių tipų sąrašą ir jaunų raudonųjų kraujo kūnelių skaičių).
- Kepenų pažeidimo indikacijos: Transaminazės (ALAT, ASAT), bilirubinas.
- Imuniniai parametrai: C reaktyvusis baltymas, antinukleariniai antikūnai, reumatoidiniai faktoriai, Kumbso testas, elektroforezė.
- Virusinių infekcijų požymiai
Tada gydytojas paprastai pradeda tolesnius diagnostikos veiksmus, tokius kaip krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė pilvo tomografija arba kaulų čiulpų biopsija.
Splenomegalijos gydymas
Splenomegalija paprastai yra kitos pagrindinės ligos simptomas. Nustačius pagrindinę ligą, ji gydoma. Taikant veiksmingą gydymą, splenomegalija dažnai išnyksta.
Tai žinoma kaip didžiulė infekcija po splenektomijos (OPSI). Tada imuninė sistema dažnai nepakankamai kovoja su kapsuliuotomis bakterijomis, tokiomis kaip pneumokokai ar meningokokai.
Ligos eiga ir prognozė
Kita komplikacija, dėl kurios dažnai atliekama splenektomija, yra hipersplenizmas. Tai rodo perteklinę blužnies funkciją. Tada pašalinama daugiau kraujo ląstelių nei būtina (per didelė fagocitozė).
