Tinkamas neramumo gydymas

Trumpa apžvalga

Priežastys: pvz., per daug kofeino, alkoholio ar nikotino, bendri psichovegetaciniai sutrikimai, hipoglikemija, žemas kraujospūdis, hipertiroidizmas, funkcinės (neorganinės) širdies problemos, menopauzė, plaučių embolija, depresija, asmenybės sutrikimai, šizofrenija, vaistai, vaistai.
Tai galite padaryti patys: pvz., atsipalaidavimo pratimai, vaistinių augalų naudojimas (pavyzdžiui, kaip paruoštas preparatas ar arbata), reguliari mankšta, spaudimo taškinis masažas, namų gynimo priemonės (pvz., pasukos), galbūt homeopatija.
Kada kreiptis į gydytoją? Jei vidinis neramumas neišnyksta savo priemonėmis, išlieka ilgesnį laiką ir/ar lydi kitų fizinių ar psichologinių nusiskundimų.
Ką daro gydytojas? Diagnozė su anamnezės rinkimu, fizine apžiūra, vaizdo gavimo procedūromis, tokiomis kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija (KT), prireikus scintigrafija, psichologiniai testai ir klausimynai. Gydymas priklausomai nuo priežasties.

Vidinis neramumas: priežastys

Dažnai vidinio neramumo priežastys yra nekenksmingos. Paprastai, pavyzdžiui, prieš egzaminus (kontrolinis nerimas) ar svarbų pasirodymą (scenos baimė) žmogus viduje būna neramus ir nervingas. Per daug kofeino ar streso taip pat gali sukelti vidinį neramumą. Tačiau kartais už vidinio neramumo slypi sunkios ligos.

Iš pirmo žvilgsnio svarbūs neramumo ir nervingumo veiksniai

Bendrieji psichovegetaciniai sutrikimai (vegetacinė distonija): tai nespecifiniai nusiskundimai, kuriems negalima rasti jokios organinės priežasties. Būdingi simptomai yra išsekimas, miego sutrikimai, vidinis neramumas, nervingumas, galvos ir širdies skausmai, galvos svaigimas, žemas kraujospūdis, nusiskundimai sausgyslių ir raumenų srityje, depresinė nuotaika.
Hipoglikemija: Hipoglikemija gali sukelti potraukį, prakaitavimą, greitą širdies plakimą, drebulį, nerimą, sąmonės netekimą, traukulius ir kitus simptomus.
Žemas kraujospūdis: vidinis neramumas taip pat gali pasireikšti esant žemam kraujospūdžiui (hipotenzijai). Kiti galimi simptomai yra nepakankamas darbingumas, nuovargis, sunku susikaupti, galvos skausmai, spengimas ausyse, širdies plakimas, prislėgta nuotaika, miego sutrikimai, šaltos rankos ir kojos bei galvos svaigimas.
Hipertiroidizmas: Hipertireozei, be kita ko, būdingas vidinis neramumas, nemiga, širdies plakimas, aritmija, aukštas kraujospūdis, padidėjęs prakaitavimas, pirštų drebulys, svorio kritimas ir viduriavimas.
Menopauzė (klimakterinė): vidinis neramumas, nervingumas ir dirglumas taip pat yra tipiški menopauzės simptomai.
Plaučių embolija: šiuo atveju kraujo krešulys, oras, riebalai arba svetimkūnis, patekęs į plaučius, blokuoja plaučių arteriją. Simptomai yra dusulys, ūmus ir dažnai kvėpavimo skausmas krūtinėje, širdies plakimas, kosulys, nerimas, vidinis neramumas, šaltas prakaitas ir, esant dideliam emboliui, šokas. Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą!
Depresija: vidinis neramumas taip pat gali rodyti depresiją. Tai ypač aktualu, jei kiti simptomai yra prislėgta nuotaika, beprasmybės ir beviltiškumo jausmas, spaudimo krūtinėje ir pilve jausmas, miego sutrikimai, susidomėjimo ir džiaugsmo stoka, potraukio stoka.
Asmenybės sutrikimai: Pagrindiniai asmenybės sutrikimo simptomai yra vidinė suirutė, depresija, priklausomybė (nikotinas, alkoholis ir (arba) kiti narkotikai), nerimas ir išsekimas.
Šizofrenija: Šizofrenija pirmoji liga gali pasireikšti, be kita ko, vidiniu neramumu, nervingumu, įtampa, nemiga, koncentracijos stoka, dirglumu, prislėgimu, jautrumu triukšmui ir šviesai, taip pat socialiniu atsiribojimu.
Šalutinis poveikis arba vaistų vartojimo nutraukimo simptomas: kai kurie vaistai gali sukelti nerimą kaip šalutinį poveikį, pavyzdžiui, tam tikri antidepresantai (bupropionas, SSRI), amantadinas (gripui ir Parkinsono ligai gydyti) ir teofilinas (astmai). Be to, vidinis neramumas gali pasireikšti kaip priklausomybės nuo narkotikų (pvz., migdomųjų ir trankviliantų iš benzodiazepinų grupės) abstinencijos simptomas.

Vidinis neramumas: ką galite padaryti patys

Yra daug dalykų, kuriuos galite padaryti patys, kad sumažintumėte vidinį neramumą ir stresinius simptomus, tokius kaip miego sutrikimai, koncentracijos problemos ir nervingumas. Nukentėjusieji dažnai pasikliauja šiais patarimais, pavyzdžiui:

Atsipalaidavimo pratimai

Stresas ir įtampa dažnai sukelia vidinį neramumą ir nervingumą. Atsipalaidavimo technikos gali padėti. Pavyzdžiui, autogeninė treniruotė ir progresyvus Jacobsono raumenų atpalaidavimas pasirodė esąs veiksmingos prieš nerimą ir nervingumą.

Gydymas vaistiniais augalais (fitoterapija)

Fitoterapija taip pat padeda nuo nervingumo, streso ir neramumo. Jie turi raminamąjį ir atpalaiduojantį poveikį:

Vaistinių augalų preparatai iš vaistinės.

Vaistinėje galite rasti įvairių vaistų, pagamintų iš tokių vaistinių augalų, pavyzdžiui, kapsulių, dražė ar lašų. Juose yra kontroliuojamas veikliųjų medžiagų kiekis ir jie yra oficialiai patvirtinti kaip vaistai.

Jeigu vartojate kitus vaistus, dėl augalinių preparatų vartojimo pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Jis arba ji gali patarti, kaip pasirinkti tinkamą preparatą ir įvertinti galimą vaistų sąveiką.

Vaistiniai augalai kaip arbata

Gydomąją augalų galią galite panaudoti ir arbatos pavidalu. Vaistinėje galite įsigyti gydomųjų arbatų su garantuotu minimaliu veikliosios medžiagos kiekiu arbatos maišelių arba birios formos.

Tikslinga derinti skirtingus raminančius, atpalaiduojančius vaistinius augalus. Čia yra naminio mišinio pavyzdys:

Sumaišykite 60 g pasifloros žolės su 20 g valerijono šaknų ir pipirmėčių lapų.
Du arbatinius šaukštelius mišinio užpilkite 250 ml verdančio vandens, leiskite pastovėti dešimt minučių ir nukoškite.
Lėtai išgerkite du ar tris puodelius ryte ir ankstyvą popietę (jei reikia, pasaldinkite medumi).

Praktiškesni vaistinėse siūlomi jau paruošti vaistiniai mišiniai nuo nervingumo ir vidinio neramumo (arbatos maišelių pavidalu arba biri).

Atpalaiduojanti vonia

Taip pat galite naudoti vaistinius augalus atpalaiduojančiai voniai. Pavyzdžiui, levandos, melisa, apyniai, šieno žiedai ar valerijonas yra tinkami priedai vonios vandeniui nuo neramumo ir nemigos.

Štai raminančios ir miegą skatinančios levandų vonios receptas:

Infuziją infuzuokite penkias minutes, tada augalo dalis nukoškite.
Užpilą įpilkite į vonios vandenį (vandens temperatūra 37–38 laipsniai).
Maudykitės jame mažiausiai 20 minučių (vaikai trumpesni).

Jei turite pilną skrandį arba nestabili kraujotaka, šiltos pilnos vonios yra tabu! Būkite atsargūs ir sergant aukštu kraujospūdžiu bei širdies ligomis. Kad būtumėte saugūs, iš anksto pasitarkite su gydytoju!

Pilvo kompresas su ramunėlėmis

Karštas ir drėgnas pilvo kompresas su ramunėlėmis ne tik malšina skausmą ir mėšlungį, bet ir veikia atpalaiduojančiai. Todėl jis gali būti naudingas esant vidiniam neramumui:

Vieną du valgomuosius šaukštus ramunėlių žiedų užpilkite puse litro verdančio vandens.
Leiskite nuovirui stingti ne ilgiau kaip penkias minutes ir tada perkoškite augalo dalis.
Įdėkite suvyniotą vidinį audinį į antrą audinį ir susukite audinius į kompresą. Pakabinkite jį karštoje arbatoje ir palikite keletą minučių pastovėti.
Išgręžkite kompresą (atsargiai, jis karštas!).
Tada vidinį audinį uždėkite aplink pilvą be raukšlių ir pritvirtinkite sausu skudurėliu (pvz., rankšluosčiu).
Po 20–30 minučių nuimkite plėvelę.
Gydomasis turi pailsėti pusvalandį.

Pilvo įvyniojimą galite naudoti du kartus per dieną.

Eteriniai aliejai

Nugaros trynimas: pašildykite kelis aliejaus lašus rankose ir keletą minučių švelniai įtrinkite į nugarą sukamaisiais judesiais. Nespauskite per daug ir venkite jautraus stuburo (dirbkite stuburo dešinėje ir kairėje)!
Pėdų trynimas: įtrinkite pėdas rankose pašildytu aliejumi. Pradėkite nuo kulkšnies ir lėtai kilkite iki kojų pirštų. Vėlgi, nedarykite per daug spaudimo.

Po procedūros reikia atsigulti į lovą ir pailsėti pusvalandį. Įtrynimą galite atlikti vieną ar du kartus per dieną (ypač tinka prieš miegą).

Jeigu, nepaisant gydymo, nusiskundimai išlieka ilgą laiką ar net pablogėja, reikia kreiptis į gydytoją.

Reguliari mankšta

Reguliarus fizinis aktyvumas gali atsipalaiduoti ir sumažinti psichologinę įtampą, kad pirmiausia neatsirastų vidinis neramumas ir nervingumas. Pavyzdžiui, pabandykite bėgioti, vaikščioti, plaukti ar važiuoti dviračiu.

Slėgio taško masažas

Stimuliuokite vadinamąjį spaudimo tašką (taškinio taško) širdį 7. Norėdami jį rasti, šiek tiek sulenkite riešą dilbio kryptimi. Tiesiai ant lenkimo raukšlės mažojo piršto šone šalia lengvai apčiuopiamos lenkiamosios sausgyslės yra Širdis 7. Vienu pirštu masažuokite šį tašką maždaug minutę.

Namų gynimo priemonė

Blauzdų kompresai: Manoma, kad jie atpalaiduoja ir ramina, todėl padeda nuo vidinio neramumo. Kaip teisingai uždėti įvyniojimus, sužinosite straipsnyje Blauzdos įvyniojimai.
Pasukos: Kai kurie žmonės pasikliauja pasukomis nuo nervingumo ir įtampos – jos taip pat laikomos patikrinta priemone nuo vidinio neramumo. Geriausia jo išgerti (didelę) stiklinę.

Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką ir nepagerėja arba net pablogėja nepaisant gydymo, visada turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju.

Homeopatija

Kai kurie žmonės prisiekia homeopatija. Pavyzdžiui, sakoma, kad homeopatinis vaistas Kalium arsenicosum padeda nuo vidinio neramumo, kai neramios rankos ir kojos. Kitos tinkamos priemonės, minimos patyrusių homeopatų, yra Chamomilla (nuo papildomo padidėjusio jautrumo ir nuotaikos), Arsenicum album (su nerimu ir silpnumu) ir Nux vomica (vidinis neramumas dėl profesinio streso).

Homeopatijos veiksmingumas dar nėra moksliškai įrodytas.

Vidinis neramumas: kada reikia kreiptis į gydytoją?

Turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei:

vidinis neramumas trunka ilgiau
Savipagalbos priemonės (raminamoji arbata, atsipalaidavimo technikos ir kt.) nesumažina vidinio neramumo.
vidinį neramumą lydi kiti fiziniai ar psichiniai nusiskundimai (pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, depresija)

Pirmiausia gydytojas išsamiai paklaus jūsų ligos istorijos (anamnezės). Svarbu žinoti, pavyzdžiui, kiek laiko jus kankino neramumas, ar turite kitų nusiskundimų ir kokius vaistus vartojate.

Remdamasis šia informacija, gydytojas dažnai gali nustatyti pradines priežastis. Įvairūs tyrimai gali suteikti papildomos svarbios informacijos, pavyzdžiui:

Fizinė apžiūra su kraujospūdžio matavimu
Kraujo tyrimai: jie yra naudingi, pavyzdžiui, jei hipoglikemija, hipertiroidizmas ar plaučių embolija gali sukelti vidinį neramumą.
Vaizdo testai: kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimas ir rentgeno spinduliai gali būti informatyvūs, pavyzdžiui, jei įtariama, kad plaučių embolija yra vidinio neramumo priežastis. Ultragarsinis tyrimas (sonografija) gali padėti išsiaiškinti galimą hipertirozę.
Scintigrafija: ši branduolinės medicinos procedūra taip pat gali būti naudojama plaučių embolijai, bet taip pat hipertirozei nustatyti. Daugiau apie šią procedūrą galite perskaityti čia.
Testai: klausimynai ir testai naudojami, kai gydytojai įtaria psichologines priežastis, tokias kaip šizofrenija ar depresija, kaip vidinio neramumo priežastį.