Kirkšnies išvaržos tyrimas
Tyrimas kirkšnies išvarža atliekamas tiek gulint, tiek stovint ir suskirstomas į apžiūrą (vertinimą) ir palpaciją (palpaciją). Pirma, stebima, ar stovint yra iškyša ar asimetrija. Tai taip pat tiriama padidėjus slėgiui, pacientui kosint ar spaudžiant. Tada išvarža tiriama jaučiant jos nuoseklumą, padėtį, galimą skausmas ir dėl galimo sumažinimo (stumiant atgal į pilvą). Tuomet tie patys tyrimai dar kartą atliekami gulint, taip pat stebima, ar išvarža atsitraukia savaime atsigulusi.
Kokie yra tipiški ženklai?
Tipiškas ženklas kirkšnies išvarža yra matomas ir apčiuopiamas patinimas. Paprastai tai yra kirkšnies srityje, tačiau gali atsirasti lūpas moterų vėlesniuose etapuose. Išvaržos maišelio išsikišimas, kurį galima apčiuopti per odą, dažniausiai pasireiškia minkštu, elastingu ir lengvai judamu. Be patinimo, kirkšnies srityje dažnai būna traukimas, kurį sustiprina padidėjęs spaudimas pilve (pvz., Kosint, čiaudint, keliant sunkius krūvius ar tuštinantis). Rečiau, stipresnis skausmas taip pat aprašomas ramybės būsena, kuri taip pat būna kirkšnyje.
Ar galiu pats nustatyti išvaržą?
Ar išvaržą gali nustatyti medicinos „pasaulietis“, priklauso nuo išvaržos apimties ir nukentėjusio asmens žinių lygio. Ypač jaunesniems pacientams kirkšnies išvaržas dažniausiai nustato patys. Mažiems vaikams ir kūdikiams juos dažnai pastebi mama ar tėvas.
Labai naudinga atkreipti dėmesį į savo kūno pokyčius, nes jūs visada turite geriausią apžvalgą patys, todėl nedidelius pokyčius galima pastebėti anksti. Kad iš to būtų galima padaryti išvadą, jog an kirkšnies išvarža yra, pirmiau minėti kriterijai yra tinkami pirmajam įspūdžiui susidaryti. Galutinę diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, todėl apsilankymas pas gydytoją visada turėtų vykti per trumpesnį laiką.
Visi šios serijos straipsniai:
