Užmaršumas: ką daryti?

Trumpa apžvalga

Ar užmaršumas yra lygus demencijai? Ne, tam tikras užmaršumas yra normalus. Tik pastebimas ir nuolatinis atminties našumo mažėjimas gali būti įspėjamasis signalas apie rimtus atminties sutrikimus, tokius kaip demencija.
Kiek užmaršumas yra normalu? Čia nėra visuotinai galiojančių gairių. Tie, kurie karts nuo karto ką nors pamiršta, dažniausiai neturi dėl ko jaudintis. Tačiau susikaupus atminties spragoms ir/ar atsiradus kitokiems simptomams (nepasidalinti daiktai, orientacijos praradimas ir pan.), reikėtų kreiptis į gydytoją.
Užmaršumo priežastys: stresas, išsekimas, tam tikrų vaistų vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, demencija (pvz., Alzheimerio liga), meningitas, epilepsija, miego apnėja, inkstų ar kepenų nepakankamumas, širdies nepakankamumas, skydliaukės ligos, anemija, psichikos sutrikimai.
Užmaršumas – ką daryti? Esamam užmaršumui ir profilaktikai rekomenduojamos atminties lavinimas, skatinantys pomėgiai, sveika mityba, reguliari mankšta ir atsipalaidavimas.
Taip užsimiršimo atveju daro gydytojas: atlieka tyrimus, kad išsiaiškintų tikslią priežastį, tada pradeda atitinkamą terapiją (pvz., vaistais).

Kiek užmaršumas yra normalu?

Taip pat normalu, kad su amžiumi esate labiau užmirštas arba negalite prisiminti kai kurių dalykų (tiksliai). Taip yra todėl, kad procesai, kuriais smegenys kaupia ir atgauna atminties informaciją, bėgant metams taip pat sulėtėja. Tada ląstelės lėčiau perduoda informaciją, o gebėjimas atsiminti sumažėja. Tai reiškia, kad net vyresnio amžiaus žmonių užmaršumas nebūtinai rodo demenciją (pvz., Alzheimerio ligą). Pavyzdžiui, skysčių trūkumas dažnai sukelia užmaršumą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Stresas ir išsekimas taip pat gali sukelti atminties praradimą.

Tačiau tokie atminties sutrikimai ar net sumišimas neturėtų pastebimai dažnėti. Jei taip atsitiks, tai gali reikšti sumažėjusią atminties talpą, kuri viršija „nekenksmingą“ užmaršumą. Galimos to priežastys – nepakankamas kraujo tekėjimas į smegenis dėl „kalcifikuotų“ arterijų, depresija, nerimo sutrikimai, piktnaudžiavimas alkoholiu – ar net demencija.

Kuriuo momentu užmaršumas yra patologinis?

Sunku pasakyti, kada užmaršumas peržengia įprastą mastą. Kai kurie žmonės laiko save užmarščiais, jei pamiršta EC kortelės PIN kodą. Kiti nesijaudina, net jei kas antrą dieną ką nors pameta. Todėl sunku tiksliai apibrėžti „normalų“.

Dažnai pamirštate susitikimus, vardus, slaptažodžius ir pan.
Dažnai neprisimeni kasdienių žodžių ir terminų.
Retkarčiais jaučiate, kad nežinote savo kelio pažįstamose vietose.
Dažnai pametate daiktus (raktus, akinius, šlepetes, nuotolinio valdymo pultą ir pan.).
Jums sunku atlikti veiksmus, prie kurių esate įpratę, pvz., lyginti arba pakeisti lemputę.

Pavojaus varpai turėtų skambėti šiais atvejais, nes tai gali būti pažengusio atminties sutrikimo požymiai:

pakartotinis to paties klausimo uždavimas, nors asmuo jau gavo atsakymą (kelis kartus).
pakartotinis tos pačios istorijos pasakojimas per trumpą laiką (pvz., vieną valandą) ir tam pačiam asmeniui
problemos, susijusios su kasdiene veikla ir judesiais (pvz., gaminant maistą, bet pamiršus atnešti jį ant stalo)
sunku prisiminti įvykius, įvykusius vos prieš kelias minutes
pamirštant ne tik detales ar tam tikrus faktus, bet ir ištisus įvykius

orientacijos problemos net ir pažįstamoje aplinkoje
mažas potraukis, socialinis atsiribojimas

Užmaršumas: priežastys ir galimos ligos

Koncentracijos trūkumas ir užmaršumas gali turėti daug priežasčių. Svarbiausi yra:

Demencija

Svarbios demencijos formos arba priežastys:

Alzheimerio liga: Dažniausia demencijos forma yra Alzheimerio liga. Pažeistųjų smegenų ląstelės palaipsniui nyksta – tiksliai nežinoma, kodėl. Akivaizdu, kad nukentėjusiųjų smegenyse trūksta acetilcholino (nervų pasiuntinio). Be to, smegenyse susidaro baltymų sankaupos, kurios gali būti atsakingos už ląstelių mirtį.
Kraujagyslinė demencija: Kraujagyslinė demencija yra antra labiausiai paplitusi demencijos forma. Jis pagrįstas kraujotakos sutrikimais smegenyse. Už tai atsakingi maži smūgiai. Sergant kraujagysline demencija, atmintis gali būti išsaugota daug ilgiau nei sergant Alzheimerio liga – todėl užmaršumas pasireiškia vėliau ligos eigoje.
Lewy kūno demencija: sergant Lewy kūno demencija, smegenyse susidaro baltymų sankaupos – kaip ir sergant Alzheimerio liga. Todėl abi demencijos formos pasižymi panašiais simptomais. Tačiau Lewy kūno demencijai būdingos regos haliucinacijos ir stiprūs protinės veiklos bei budrumo svyravimai per dieną.
Creutzfeldt-Jacob liga: Creutzfeldt-Jacob liga pasireiškia greitai progresuojančia demencija – su dėmesio, susilaikymo, koncentracijos ir atminties sutrikimais. Tada prie demencijos pridedami motoriniai sutrikimai (pvz., raumenų trūkčiojimas). Priežastis yra netipinių baltymų fragmentų (prionų) nusėdimas smegenyse.
Šv. Vito šokis: tai senas paveldimos nervų ligos Hantingtono ligos pavadinimas. Susirgusiems asmenims, be kitų simptomų, išsivysto progresuojanti demencija.
Parkinsono liga: Maždaug trečdalis visų Parkinsono liga (kratymo paralyžiumi) sergančių žmonių vėlesnėje ligos eigoje taip pat suserga demencija. Gydytojai tai vadina Parkinsono demencija.
ŽIV/AIDS: pažengusios ŽIV ligos atveju taip pat gali būti paveiktos smegenys. Dėl to išsivysto vadinamoji ŽIV encefalopatija, kurią lydi demencijos simptomai (ŽIV demencija arba AIDS demencija).

Kitos ligos

Užmaršumas taip pat gali būti susijęs su kitomis ligomis. Pavyzdžiai:

Meningitas: šiuo atveju gali pasireikšti užmaršumas, prastos dėmesio koncentracija, sumišimas ir mieguistumas ir net koma (retai). Dažniausiai kaltininkai yra bakterijos arba virusai.
Miego apnėja: Žmonėms, sergantiems miego apnėja, miego metu kartojasi kvėpavimo pauzės. Tai gerokai pablogina žmogaus gebėjimą miegoti naktį. Dažnos pasekmės yra nuovargis, užmaršumas ir prasta koncentracija dienos metu.
Lėtinio nuovargio sindromas (CFS): taip pat vadinamas lėtinio nuovargio sindromu. Jai paprastai būdingas stiprus protinis (ir fizinis) nuovargis su prasta koncentracija, užmaršumas ar dirglumas.
Skydliaukės sutrikimai: tiek hipertiroidizmas (hipertireozė), tiek hipotirozė (hipotirozė) gali būti susiję su užmaršumu, dezorientacija ir atminties sutrikimais.
Ūminis inkstų nepakankamumas: jis, be kitų simptomų, gali pasireikšti atminties sutrikimais, prasta koncentracija ir užmaršumu. Tas pats pasakytina apie lėtinį inkstų nepakankamumą (lėtinį inkstų nepakankamumą).
Kepenų nepakankamumas: Kepenų nepakankamumas (pavyzdžiui, dėl kepenų cirozės ar hepatito) gali pažeisti smegenis. Simptomai yra užmaršumas, prasta koncentracija ir net sąmonės netekimas (kepenų koma).
sunkus širdies nepakankamumas. Daugelis pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, kenčia nuo užmaršumo, atminties ir mąstymo problemų.