Ką reikėtų daryti, kai antidepresanto poveikis išnyksta? | Antidepresantų poveikis

Ką reikėtų daryti, kai antidepresanto poveikis išnyksta?

Gydymo antidepresantais metu daugelis pacientų praneša apie nuolatinį atitinkamo preparato poveikio silpnėjimą. Taip yra dažnai dėl to, kad daugelis veikliųjų medžiagų turi ne tik tiesioginį, greitą poveikį (pvz., padidina siųstuvų koncentraciją sinapsinis plyšys), bet ir sukelti įvairius prisitaikymo procesus smegenys ilgalaikėje perspektyvoje. Pacientai paprastai praneša apie mažėjimą antidepresantas poveikis pasireiškia po kelių savaičių ar kelių mėnesių, nes tiesioginis ir greitas poveikis vis labiau išnyksta.

Yra įvairių būdų, kaip užkirsti kelią šiam vystymuisi. Tačiau juos visada reikia aptarti ir susitarti su gydančiu gydytoju. Priešlaikinis ir staigus preparato vartojimo nutraukimas gali sukelti didelį šalutinį poveikį.

Iš esmės yra trys galimybės, jei poveikis sumažės. Daugeliu vaistų (įskaitant SSRI) gydymas pradedamas mažomis dozėmis ir laikui bėgant gali būti nuolat didinamas. Be to, yra daug skirtingų grupių antidepresantas vaistai, kurie taip pat turi skirtingus veikimo būdus.

Priklausomai nuo paciento, vaistas gali turėti skirtingą poveikį. Dėl šios priežasties pakeitimas antidepresantas gali būti nurodyta. Galiausiai, tam tikromis formomis Depresija, palyda psichoterapija taip pat gali žymiai pagerinti gydymo sėkmę.

Poveikis sinapsėje

Norėdami perduoti signalus, a nervinė ląstelė išskiria įvairius neurotransmiterius į sinapsinis plyšys, kurios jungiasi prie kitos nervinės ląstelės receptorių ir perduoda signalą. Tada likę neurotransmiteriai suskaidomi ir per transporterius vėl absorbuojami į nervines ląsteles. Siųstuvų trūkumas serotonino ir įtariama, kad noradrenalinas vystosi Depresija.

Didinant šias siųstuvo koncentracijas centrinėje nervų sistema, antidepresantai turi stimuliuojantį ir nerimą mažinantį poveikį. Skirtingi antidepresantai naudoja skirtingus metodus ir gali būti atitinkamai klasifikuojami. Iš esmės galima išskirti tris skirtingus būdus: siųstuvų reabsorbcijos slopinimas, siųstuvo degradacijos slopinimas ir siųstuvo išsiskyrimo įtaka slopinant nervinių ląstelių receptorius.

  • Siųstuvo reabsorbcijos slopinimas: tarp vaistų, slopinančių siųstuvo reabsorbciją, yra selektyvūs tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, klomipraminas, nortriptilinas). serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (citalopramas, fluoksetinas), venlafaksinas, reboksetinas, bupropionas ir Jonažolė. Šios veikliosios medžiagos padidina siųstuvo koncentraciją sinapsinis plyšys per slopintą pernešimą ir su tuo susijusį padidėjusį signalo perdavimą. – Siųstuvo gedimo slopinimas: MAO inhibitoriai (ypač moklobemidas ir tranilciprominas) slopina įvairius fermentai (enzimai) nervinėse ląstelėse, o tai reiškia, kad siųstuvai nesuyra.

Dėl to jie išsiskiria didesnėmis koncentracijomis. – Įtaka siųstuvo išleidimui: Mirtazapinas padidina siųstuvų išsiskyrimą į sinapsinį plyšį, blokuodamas įvairius nervinių ląstelių receptorius, atsakingus už siųstuvo išsiskyrimą. Be antidepresinio poveikio, mirtazapinas taip pat turi stiprų miegą skatinantį poveikį.