Kas yra leukocitai?
Leukocitai yra kraujo ląstelės, kuriose, skirtingai nei raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), nėra raudonojo kraujo pigmento. Todėl jie atrodo „balti“ arba bespalviai. Todėl jie taip pat vadinami baltaisiais kraujo kūneliais.
Pagrindinė leukocitų užduotis – apsaugoti organizmą nuo patogenų. Baltųjų kraujo kūnelių yra kraujyje, audiniuose, gleivinėse ir limfmazgiuose. Daugelis jų turi galimybę aktyviai judėti ir iš kraujagyslių migruoti į audinius.
Visi leukocitai yra kilę iš bendros kaulų čiulpų progenitorinės ląstelės, vadinamos pluripotentinėmis kamieninėmis ląstelėmis. Specialūs augimo faktoriai užtikrina, kad kamieninės ląstelės virstų įvairiais baltaisiais kraujo kūneliais: granulocitais, monocitais ir limfocitais.
Granulocitai
Granulocitai po mikroskopu rodo „granuliuotą“ išvaizdą. Priklausomai nuo ląstelės komponentų dažymo, mikroskopu išskiriami bazofiliniai, neutrofiliniai ir eozinofiliniai granulocitai. Kiekvienas iš šių ląstelių tipų rūpinasi skirtingomis patogenų formomis ir skirtingai ginasi nuo infekcijos.
Kadangi granulocitai gali judėti patys, jie gali migruoti iš kraujagyslių į audinius ir gleivines. Po keturių ar penkių dienų suyra ir į audinius migruojantys granulocitai.
Monocitai
Monocitų užduotis yra paimti pašalines medžiagas (fagocituoti) ir padaryti jas nekenksmingas. Todėl tokios kraujo ląstelės dar vadinamos fagocitais. Didelė dalis monocitų kaupiasi blužnyje, kita dalis cirkuliuoja kraujyje.
Limfocitai
Limfocitai yra labai svarbios imuninės gynybos ląstelės. Jie atpažįsta priešiškus patogenus, tokius kaip bakterijos ar virusai, ir gamina prieš juos antikūnus. Tokiu būdu patogenai gali būti inaktyvuoti ir sunaikinti. Kai kurie limfocitai, vadinamosios atminties ląstelės, gali „atsiminti“ patogenų prigimtį. Jie formuoja paties organizmo imuninę apsaugą ir užtikrina, kad tam tikromis ligomis galima užsikrėsti tik kartą gyvenime arba tik ilgesniais laiko tarpais. Limfocitų gyvenimo trukmė svyruoja nuo kelių valandų iki kelerių metų.
Kada nustatyti leukocitų kiekį?
Gydytojas nustato leukocitų skaičių šiais atvejais:
- Įtariamos infekcijos ir uždegimai
- Kraujo anemija (anemija)
- Įtarimas dėl leukemijos arba mieloproliferacinės neoplazijos (todėl kaulų čiulpuose susidaro per daug ląstelių, kurios nėra visiškai funkcionuojančios)
- prieš ir po radioterapijos ar chemoterapijos
- su tam tikrais vaistiniais preparatais
- po infarkto ar nudegimų
- po apsinuodijimo
- kontroliuoti ligų eigą sergant jungiamojo audinio ligomis (kolagenozėmis) ir autoimuninėmis ligomis
Paprastai pakanka nustatyti bendrą leukocitų skaičių. Tačiau kartais reikia tiksliau atskirti, kiek kokio tipo leukocitų yra. Tai vadinama diferenciniu kraujo skaičiumi. Jis atliekamas, pavyzdžiui, esant sunkioms infekcijoms, nuolatiniam karščiavimui ar kraujo vėžiui.
Leukocitų kiekis šlapime nustatomas siekiant diagnozuoti šlapimo takų infekciją. Šiuo tikslu po mikroskopu galima suskaičiuoti ir šlapime randamus baltuosius kraujo kūnelius. Tada tai vadinama ląstelių skaičiumi viename matymo lauke.
Normalios leukocitų vertės
|
Kraujo vertės Leukocitai |
Leukocitai šlapimo nuosėdose |
|
|
Leukocitų standartinė vertė |
4.000 – 10.000 ląstelių/µl |
0–3 ląstelės/µl arba <5 ląstelės / matymo laukas (po mikroskopu) |
Tiksliam leukocitų suskaidymui diferenciniame kraujo skaičiuje taikomos šios standartinės vertės:
|
Diferencinis kraujo tyrimas |
Leukocitų kiekis kraujyje |
|
Granulocitai |
a) lazdelinio branduolio neutrofilų G.: 3 – 5 %. b) segmentinis branduolys neutrofilinis G.: 50 – 70 %. Eozinofiliniai granulocitai: 1–4 % bazofiliniai granulocitai: 0–1 % |
|
Monocitai |
3 - 7% |
|
Limfocitai |
25 - 45% |
Kada kraujyje per mažai leukocitų?
Jei kraujyje yra per mažai leukocitų, tai vadinama leukopenija arba leukocitopenija. Dažnai granulocitų skaičius sumažėja, o likusių leukocitų skaičius yra normos ribose.
Daugiau apie galimas žemo leukocitų skaičiaus priežastis skaitykite straipsnyje Leukopenija.
Kada kraujyje yra per daug leukocitų?
Padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius vadinamas leukocitoze. Tai gali sukelti, pavyzdžiui, infekcijos, uždegiminės ligos ar navikinės ligos. Pavyzdžiui, sergant leukemija (kraujo vėžiu), gali išsiskirti labai daug patologiškai pakitusių ir nesubrendusių leukocitų (blastų).
Viską svarbaus apie padidėjusį leukocitų kiekį ir galimas jo priežastis galite perskaityti straipsnyje Leukocitozė.
Ką daryti pasikeitus leukocitų kiekiui?
Jei leukocitų skaičius yra padidėjęs dėl infekcijos, galima palaukti, kol simptomai išnyks. Įtarus pavojingas ligas, tokias kaip kraujo vėžys ar autoimuninės ligos, reikia atlikti tolesnius organų tyrimus. Kartais nepavyksta rasti priežasties, kodėl padidėjęs leukocitų skaičius. Tada tai vadinama „idiopatine leukocitoze“.