Trumpa apžvalga
- Kada kreiptis į gydytoją? Esant staigiems ar laipsniškiems kalbos sutrikimams
- Priežastys: insultas, galvos smegenų trauma, ankstyvas smegenų pažeidimas, encefalitas, meningitas, smegenų auglys, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, amiotrofinė šoninė sklerozė, Huntingtono chorėja
- Terapija: pagrindinės ligos gydymas, individuali logopedija, prireikus pagalbinės priemonės, tokios kaip minkštojo gomurio protezas ar elektroninis balso stiprintuvas
Kas yra dizartrija?
Pagal apibrėžimą dizartrija yra kalbos motorinės sistemos sutrikimas. Paveiktas asmuo tiksliai žino, ką ir kaip nori ką nors pasakyti. Tačiau už kalbą atsakingos nervų ir raumenų struktūros negali tinkamai vykdyti atitinkamų komandų iš smegenų žievės.
Skirtumas nuo kalbos sutrikimo
Kalbos sutrikimus (afazijas) reikia atskirti nuo kalbos sutrikimų (dizartrijos): jais paveikti asmenys nesugeba teisingai suprasti ir apdoroti kalbos. Jiems taip pat sunku rasti tinkamus žodžius ir sudaryti teisingus, prasmingus sakinius. Kita vertus, sergant dizartrija šios aukštesnės smegenų funkcijos nėra sutrikusios.
Kaip pasireiškia dizartrija?
Spastinė (hipertoninė) dizartrija
Būdinga padidėjusi kalbos raumenų įtampa (hipertonija), todėl jie gali būti judinami tik ribotai. Tai turi įtakos kvėpavimui, balso gamybai ir artikuliacijai. Būdingas suspaustas, šiurkštus balsas. Nukentėjęs asmuo taip pat artikuliuoja tik protarpiais ir neaiškiai.
Hipotoninė dizartrija
Hiperkinetinė dizartrija
Būdingi perdėti, sprogstamieji kalbos judesiai. Garsas, aukštis ir artikuliacija labai skiriasi. Kartais nukentėjęs asmuo taip pat nevalingai susiraukia grimasas, raitosi ar spusteli liežuviu.
Hipokinetinė (kieta) dizartrija
Ataksinė dizartrija
Žmonės, sergantys ataksine dizartrija, kalba labai netolygiai, vadinasi, garsumas, aukštis ir artikuliacijos tikslumas labai skiriasi; visai kalbai būdingi nevalingi, netinkami kvėpavimo, balso ir artikuliacijos pokyčiai.
Mišri dizartrija
Dizartrija: priežastys ir rizikos veiksniai
Yra daug dizartrijos priežasčių. Dažniausios yra:
- Insultas (apopleksija): Insulto metu smegenys staiga nebegaunama pakankamai kraujo, taigi ir deguonies. Dažniausiai tai sukelia krešulys kraujagyslėse, rečiau – smegenų kraujavimas. Insultas labai dažnai sukelia kalbos sutrikimus. Insultą patyrusiems pacientams dažnai išsivysto ir afazija.
- Smegenų pažeidimas ankstyvoje vaikystėje: jei vaiko smegenys yra pažeistos nuo šešto nėštumo mėnesio iki pirmųjų gyvenimo metų pabaigos, tai taip pat gali sukelti dizartriją.
- Smegenų uždegimas (encefalitas): dažniausiai virusai sukelia infekcinį smegenų uždegimą, retai – bakterijos. Dizartrija yra vienas iš galimų encefalito simptomų.
- Smegenų auglys: smegenų augliai gali sukelti įvairių dizartrijos formų, priklausomai nuo jų vietos ir dydžio.
- Išsėtinė sklerozė (IS): sergant šia lėtine uždegimine nervų sistemos (stuburo ir smegenų) liga, imuninė sistema sunaikina apsauginį sluoksnį aplink nervines skaidulas (mielino apvalkalus), todėl nerviniai impulsai nebeperduodami be trukdžių. Galimos pasekmės yra dizartrija.
- Amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS): ši reta lėtinė nervų sistemos liga paveikia motorinę funkciją, kvėpavimą, bendravimo įgūdžius ir maisto suvartojimą. Kalbos sutrikimai yra vienas iš pirmųjų ALS simptomų.
- Huntingtono liga: suaugusiesiems, sergantiems hiperkinetine dizartrija, priežastis dažniausiai yra Hantingtono liga – retas paveldimas sutrikimas, susijęs su nevalingais, staigiais, netaisyklingais judesiais, be kitų simptomų.
- Apsinuodijimas (intoksikacija): Apsinuodijimas, pavyzdžiui, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikų vartojimo, taip pat yra viena iš galimų dizartrijos priežasčių.
Dizartrija: kada kreiptis į gydytoją?
Dizartrija: tyrimai ir diagnozė
Staigiai atsiradus dizartrijai dėl insulto ar trauminio smegenų pažeidimo, priežastis yra aiški. Čia didžiausias dėmesys skiriamas pirminei paciento medicininei priežiūrai.
Po to atliekamas neurologinis tyrimas, kurio tikslas – nustatyti dizartrijos pagrindinę ligą ir tikslią smegenų pažeidimo vietą.
Galimi papildomi tyrimai, pavyzdžiui, elektrinio smegenų aktyvumo (EEG) matavimas, vaizdinės procedūros, tokios kaip kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT), taip pat smegenų skysčio mėginio paėmimas ir analizė (CSF diagnostika).
Dizartrija: gydymas
Pirmiausia reikia gydyti pagrindinę ligą, kuri sukėlė dizartriją (pvz., insultą, encefalitą, Parkinsono ligą).
Pati dizartrija pirmiausia gydoma kalbos terapija. Svarbiausias tikslas – išlaikyti arba atkurti paciento gebėjimą bendrauti savarankiškai.
Logopedinės terapijos elementai
Logopedijos metu pacientai išmoksta kalbėti suprantamiau, turėdami sąmoningą galvos ir kūno laikyseną. Naudodamas specialius pratimus, terapeutas skatina harmoningą kvėpavimo, balso ir artikuliacijos sąveiką. Jei kūno įtampa per didelė (spazinė dizartrija), padeda atsipalaidavimo pratimai; jei kūno įtampa per maža (hipotoninė dizartrija), praverčia įtampą ugdančios treniruotės.
Pacientams, kurie tam tikrose situacijose turi tam tikrų kalbėjimo problemų, geriausia tai aptarti konkrečiai su terapeutu. Po to, kaip elgtis tokiose kritinėse situacijose, galima treniruotis, pavyzdžiui, vaidmenų žaidimuose.
Labai sunkiais dizartrijos atvejais pacientai kartu su terapeutu parengia alternatyvias bendravimo formas. Pavyzdžiui, užuot kalbėjęs, gali būti naudojama veido išraiška, gestai ir rašomoji kalba, kad suprastum save.
Ryšio priemonės
Elektroniniai stiprintuvai palaiko labai švelniai kalbančių pacientų, sergančių dizartrija, balsą. Alternatyvios komunikacijos sistemos, tokios kaip nešiojamos elektroninės rašomosios mašinėlės, skirtos dizartrija sergantiems pacientams, kurie sunkiai sugeba artikuliuoti ar suprantamai kalbėti (pavyzdžiui, vėlyvose amiotrofinės šoninės sklerozės stadijose).
Ligos valdymas
Ką galite padaryti patys
Tiek patys dizartrija sergantys pacientai, tiek jų pokalbio partneriai potencialiai daug prisideda prie sėkmingo bendravimo. Svarbūs punktai yra šie:
- Venkite streso ir jaudulio: kalbėkite neskubėdami ir ramioje aplinkoje. Abi pusės – dizartrijos pacientas ir pokalbio partneris – geriausia skirti pakankamai laiko kalbėti ir suprasti. Netoliese esantys triukšmo šaltiniai (radijas, televizorius, mašinos ir kt.) tuo tarpu lieka išjungti.
- Palaikykite akių kontaktą: pokalbio metu rekomenduojama, kad dizartrija sergantis asmuo ir kitas asmuo palaikytų akių kontaktą. Taip yra todėl, kad palaikančios veido išraiškos ir gestai palengvina paciento supratimą.
- Klausimų uždavimas: jei neteisingai suprantate dizartrija sergantįjį, paklauskite. Reikėtų vengti priekaištaujančių komentarų („Kalbėk aiškiau!“ arba „Kalbėk garsiau!“)!
- Parodykite pagarbą: kalbos sutrikimas nėra intelekto sutrikimas. Dizartrija sergantiems žmonėms svarbu, kad jie nesijaustų protiškai nepilnaverčiai ar nesubrendę.
