Trumpa apžvalga
- Ką daryti įkandus gyvatei? Pirmoji pagalba: Nuraminti nukentėjusįjį, jį imobilizuoti, jei reikia gydyti žaizdą ir nuimti papuošalus/drabužius. Nukentėjusįjį nuvežkite į ligoninę arba iškvieskite greitąją pagalbą.
- Gyvatės įkandimo rizika: Nervų ir raumenų pažeidimai, kraujo krešėjimo sutrikimai, kraujotakos sutrikimai, alerginės reakcijos (niežulys, pykinimas, kraujospūdžio sumažėjimas ir kt.), Serumo liga (vartojant priešnuodų).
- Kada kreiptis į gydytoją? Visada. Kiekvienas gyvatės įkandimas yra avarinis atvejis, nes jų keliamo pavojaus dažniausiai neįmanoma įvertinti vietoje.
Dėmesio:
- Kai kurios gyvatės žaidžia negyvos, kai kyla pavojus! Be to, net negyvos gyvatės ir net nupjautos gyvačių galvos vis tiek gali spragtelėti refleksiškai! Todėl neturėtumėte liesti (tariamai) negyvos gyvatės (be apsaugos priemonių) ir jos fotografuoti iš arti.
- Dėl baimės ir judėjimo gyvatės nuodai greičiau plinta per kūną. Todėl būtinai laikykite nukentėjusįjį kiek įmanoma ramesnį ir nejudesnį.
Gyvatės įkandimas: ką daryti?
Gyvatės įkandimo atveju pirmoji pagalba pirmiausia siekiama uždelsti bet kokį nuodingą poveikį, kol pacientas galės gauti medicininę pagalbą. Taip pat siekiama sumažinti paciento skausmą ir nerimą. Išsamiau, pirmoji pagalba gyvačių įkandimams yra tokia:
- Patikinimas: po gyvatės įkandimo daugelis žmonių labai bijo. Tačiau susijaudinimas ir panikos reakcijos pagreitina įsiveržusių gyvatės nuodų pasiskirstymą organizme. Todėl turėtumėte nuraminti pacientą.
- Jei reikia, gydykite žaizdą: Jei įmanoma, palikite įkandimo žaizdą ramybėje. Daugiausia reikėtų jį dezinfekuoti ir uždengti steriliu ar bent jau švariu tvarsčiu. Tačiau šis tvarstis neturi būti per griežtas ir sutrikdyti kraujotaką!
- Nusiimkite papuošalus ir drabužius: gyvatei įkandus ranką ar ranką, turite greitai nuimti žiedus, apyrankes, laikrodžius ir sutraukiančius drabužius, kol audinys neišbrinks. Jei gyvatė įkando į koją, nuimkite aptemptus batus ir aptemptas kelnes (jei reikia, jas perkirpkite).
- Nedelsdami kreipkitės į gydytoją: kuo greičiau nugabenkite pacientą į artimiausią ligoninę. Transporto metu jis turėtų mažai judėti; jei reikia, vežti jį gulintį. Jei įmanoma, pasirūpinkite, kad greitoji medicinos pagalba paimtų pacientą.
Veiksmai, atliekami daugelyje filmų po gyvatės įkandimo, dažnai yra nerekomenduojami. Tam tikromis aplinkybėmis jie gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Todėl po gyvatės įkandimo turėtumėte atsižvelgti į šiuos dalykus:
- Neriškite: surišimas nutraukia kraujotaką, suspaudžia nervus ir padidina vietinį nuodų poveikį. Dėl to audiniai gali labai išsipūsti ir net mirti (nekrozė). Be to, galimas kraujavimas į užsikimšusią galūnę.
- Negalima įpjauti, neįpjauti ar iškirpti: mažai tikėtina, kad tokios priemonės sumažins toksino kiekį organizme, bet gali paskatinti toksino plitimą (jei sunaikinami didesni indai). Be to, gali prasidėti pavojingas kraujavimas (jei sutrinka kraujo krešėjimas).
- Neišsiurbkite: burna negalite sukurti pakankamai neigiamo slėgio, kad iš įkandimo žaizdos išsiurbtumėte pakankamai gyvatės nuodų. Be to, procese galite apsinuodyti.
Gyvatės įkandimas: rizika
Kaip atrodo gyvatės įkandimas, daugelis žmonių bent apytiksliai žino dėl daugiau ar mažiau būdingos įkandimo žymės: įkandimas dažniausiai pasireiškia dviejų gretimų, taškinių įkandimo žymių pavidalu. Jei nuodinga gyvatė įkando ir nuodai iš tikrųjų buvo suleisti, atsiranda tolesni simptomai – paprastai po 15–30 minučių, bet kartais ir praėjus kelioms valandoms po gyvatės įkandimo.
Gyvatės nuodai
Gyvačių nuodai yra vandeningas išskyras iš specialių nuodingų gyvačių seilių liaukų. Įkandus jis dažniausiai patenka į aukos kūną per tuščiavidurį priekinį viršutiniame žandikaulyje esantį dantį (gyvatės atveju – per nuodingus dantis užpakalinėje gerklėje) – nors ir ne kiekvieną gyvatės įkandimą. Taip pat yra vadinamųjų „sausų“ įkandimų, kai nuodinga gyvatė įkanda, bet nesuleidžia nuodų į savo aukos odą.
Serumo liga
Pacientams, kuriems po gyvatės įkandimo buvo suteiktas antinuodų (antiserumo), po kelių dienų gali išsivystyti vadinamoji „serumo liga“. Tai reiškia vėlyvas alergines reakcijas, tokias kaip dilgėlinė, lengvas audinių patinimas (edema) ir sąnarių skausmas. Jie gali būti gydomi vaistais (antihistamininiais vaistais ir kortizonu).
Kita rizika
Gyvatės įkandimai dažniausiai yra sterilūs, todėl į žaizdą paprastai neįsineša mikrobų. Tai reiškia, kad pirminės infekcijos paprastai nepasireiškia. Tačiau vėliau mikrobai gali patekti ir sukelti vadinamąją antrinę infekciją. Tačiau taip nutinka retai.
Išgyventas gyvatės įkandimas paprastai neturi jokių nuolatinių pasekmių – neskaitant galimo audinių praradimo (dėl nekrozės) ir galbūt amputacijos. Pastarosios gali prireikti, pavyzdžiui, jei įkandimo žaizda buvo apdorota netinkamai.
Rizika šioje šalyje: įkandimas
Angiai priklauso viperams ir yra labiausiai paplitusios nuodingos gyvatės vokiškai kalbančiose šalyse. Jei įkandus nuodų (pakankamai) buvo, aplink įkandimo žymę greitai susidaro skausmingas patinimas. Tai gali tapti melsva ir išplisti į visą galūnę ir net toliau. Be to, limfmazgiai pažeistame kūno regione dažnai išsipučia ir limfagyslės užsidega (limfangitas).
Be to, daugeliui pacientų po angio įkandimo kartais pasireiškia žiaurios panikos reakcijos. Kartais taip pat pastebimi bendri simptomai, tokie kaip pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas.
Tik retais atvejais išsivysto sunkesni apsinuodijimo simptomai. Pavyzdžiui, įkandimo vietoje gali susidaryti melsva pūslelė ir audiniai žūti (nekrozė). Sunkūs kraujotakos sutrikimai su širdies plakimu, kraujospūdžio kritimu ir kraujotakos šoku taip pat yra išimtis.
Simptomai po gyvatės įkandimo
Nuo suleisto nuodų mišinio sudėties ir dozės iš esmės priklauso, kokie simptomai pasireiškia, kiek jie sunkūs ir kiek pavojingi gali būti pacientui. Iš esmės yra penki simptomų kompleksai, kurie gali atsirasti po gyvatės įkandimo:
Nervų pažeidimas (neurotoksiniai simptomai).
Gyvatės įkandimo metu suleisti nuodai gali blokuoti periferinę nervų sistemą. Tada atsiranda dryžuotų raumenų paralyžius. Pirmieji požymiai yra viršutinių vokų nukritimas (ptozė) ir veido bei žandikaulio raumenų paralyžius. Ligai progresuojant paralyžius išplinta į kvėpavimo raumenis, o tai gali baigtis mirtimi uždusus.
Šiuos neurotoksinius gyvatės įkandimo simptomus sukelia, pavyzdžiui, kobros, mambos, jūros gyvatės ir kai kurios barškuolės.
Raumenų pažeidimas (miotoksiniai simptomai).
Raumenų audinio irimas pastebimas ir tuo, kad kraujyje pakyla kreatinkinazės lygis, o šlapime galima aptikti mioglobino: abu baltymai normaliai yra raumenų ląstelių viduje ir išsiskiria naikinant ląsteles.
Išsiskyręs mioglobinas šlapimą nudažo tamsiai rudai. Jis taip pat gali pažeisti inkstų kanalėlių ląsteles, o tai gali sukelti inkstų nepakankamumą.
Tokie miotoksiniai simptomai gali atsirasti, pavyzdžiui, įkandus kai kurioms angims, barškučiams, nuodingoms gyvatėms ir jūros gyvatėms.
Kraujo krešėjimo sutrikimas
Toks sunkus kraujo krešėjimo sutrikimas gali išsivystyti ypač įkandus angiui, bet ir įkandus apgavikinėms gyvatėms (pvz., afrikietiškoms medžių gyvatėms).
Patinimas (edema) aplink įkandimo vietą.
Jei audinių sritis aplink gyvatės įkandimą išsipučia (edema), tai rodo, kad iš tiesų buvo suleisti nuodai. Edema gali būti didžiulė ir greitai plisti į visą ranką ar koją. Jei įkandimas yra nuo žalčio ar barškučio, aplink įkandimo vietą susidarys didelis odos kraujavimas (su pūslėmis). Be to, aplinkiniai audiniai miršta (audinių nekrozė).
Kraujotakos problemos
Kartais gyvatės įkandimas sukelia šoką ir kraujotakos sutrikimus, tokius kaip pykinimas, silpnumas ir galvos svaigimas.
Gyvatės įkandimas: kada kreiptis į gydytoją?
Iš esmės kiekvienas gyvatės įkandimas yra galimas avarinis atvejis ir turėtų būti traktuojamas kaip toks. Tai reiškia, kad visada nuveskite nukentėjusįjį pas gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą.
Geros naujienos yra tai, kad apie 50 procentų visų gyvačių įkandimų (įskaitant nuodingų gyvačių įkandimus) yra „sausi“ arba „tušti“ įkandimai, kai nuodai nebuvo suleisti. Jie palieka įkandimo pėdsaką, tačiau nesukelia plačiai paplitusių apsinuodijimo simptomų, tokių kaip raumenų ar nervų pažeidimai. Tai taip pat galioja įkandimo atveju. Net jei įkandimo metu buvo suleisti nuodų, jų dažnai būna tiek mažai, kad neatsiranda jokių kitų simptomų, išskyrus vietinį patinimą įkandimo vietoje. Tik retais atvejais įkandimas sukelia sunkų apsinuodijimą, o mirtys yra net absoliuti išimtis.
Tačiau kadangi paprastai atskirais atvejais sunku įvertinti, kiek pavojingas yra gyvatės įkandimas, jį visada turėtų apžiūrėti gydytojas.
Gyvatės įkandimas: gydytojo apžiūra
- Kada ir kaip įvyko gyvatės įkandimas?
- Kiek laiko praėjo nuo to laiko?
- Ar žinote, kokio tipo gyvatė įkando?
Tada gydytojas jus iš karto apžiūrės. Jis atidžiai apžiūrės įkandimo žaizdą, patikrins jūsų gyvybinius požymius (pvz., kvėpavimą ir kraujospūdį), paims kraujo ir šlapimo mėginius analizei laboratorijoje. Tada jis kuo greičiau pradės tinkamą gydymą.
Gyvatės įkandimas: gydytojo paskirtas gydymas
Gydytojas apdoros įkandimo žaizdą steriliai ir atidžiai stebės tolesnę jos eigą. Jis stebės pulsą, kraujospūdį, kvėpavimą ir neurologinius rodiklius.
Be to, jis prireikus gydys įvairius simptomus. Pavyzdžiui, jei jaučiate stiprų skausmą, jums bus skirta skausmą malšinančių vaistų (analgetikų). Jei turite kraujotakos problemų, greičiausiai gausite skysčių ir elektrolitų (kaip IV) ir galbūt kraujospūdį didinančių vaistų. Jei turite kvėpavimo problemų, gali prireikti dirbtinio kvėpavimo.
Antiserumo skyrimas
Kai kuriems gyvačių nuodams galimas priešnuodis (antiserumas). Esant sunkiems apsinuodijimo simptomams, jis švirkščiamas tiesiai į veną. Tai turėtų atlikti tik gydytojas, nes pacientas gali sukelti alerginę reakciją. Blogiausiu atveju ištinka stiprus alerginis šokas (anafilaksinis šokas), kurį nedelsiant turi gydyti gydytojas!
Įkandus gyvatei, visada reikia kuo greičiau suleisti priešnuodų. Kuo daugiau laiko praeina, tuo didesnė turi būti antiserumo dozė ir mažesnė sėkmingo gydymo tikimybė (išimtis: jei dėl gyvatės įkandimo sutriko kraujo krešėjimas, antiserumo skyrimas visada praverčia).
Kitos priemonės
Jei nesate apsaugotas nuo stabligės, gydytojas paskirs skiepą nuo stabligės, kad būtumėte saugesni.
Užkirsti kelią gyvatės įkandimui
Kad išvengtumėte gyvatės įkandimo, atkreipkite dėmesį į šiuos patarimus, ypač jei keliaujate tropinėse subtropinėse vietovėse:
- Tinkama apranga: Eidami į žygį neperžengiamu reljefu, avėkite aukštus, tvirtus batus ir avėkite ilgas kelnes; labai didelės rizikos zonose galbūt norėsite dėvėti specialius getrus.
- Vibracija: tvirtas stovėjimas gali išvaryti gyvates, kaip ir lazdos naudojimas (jie reaguoja į vibraciją).
- Akys lauke: Atidžiai stebėkite, kur žingsniuojate, sėdite ir pasieksite lauką (pvz., niekada aklai nekiškite į krūmą).
- Nemiegokite tiesiai ant žemės: jei įmanoma, niekada nestatykite miegamosios vietos tiesiai ant žemės.
- Būkite atsargūs su maisto likučiais: išmeskite maisto likučius, kurie gali pritraukti grobio gyvūnus, įskaitant gyvates.
