Apsinuodijimas maistu po tuno
Tunas daugeliu atvejų yra supakuotas į žuvies konservus ir laikomas ypač ilgai. Tačiau žuvies konservų vartojimas nėra pavojus. Kaip ir skumbrės ar sardinės, konservuotuose tunuose yra daug potencialiai patogeniškų medžiagų bakterijos.
Iš pradžių tai nėra priežastis nerimauti, kaip žuvų apsinuodijimas tuno yra labai retas. Tačiau apsinuodijimo simptomai gali atsirasti dėl toksinų ar puvimo bakterijos suvalgius tuną. Dažnai pasireiškia būdingi virškinimo trakto simptomai.
Tačiau galūnių dilgčiojimas ir nereguliarus širdies plakimas taip pat turėtų jus dilgčioti, nes retais atvejais tai gali reikšti apsinuodijimą. Žuvies konservų perdirbimo kaltė dažnai yra žuvies perdanga. Svarbi užterštų žuvų konservų nuoroda yra tada, kai skardinė pripūsta arba dėl nepaaiškinamų priežasčių jau yra šiek tiek atidaryta.
Apsinuodijimas maistu po Suši
Suši yra dažnas šaltinis žuvų apsinuodijimas. Daugelis suši rūšių yra žalia žuvis. Vokietijoje suši vartojimas paprastai yra nekenksmingas, tačiau perdirbant žaliavą visada kyla papildoma rizika užsikrėsti bakterijų sukėlėjais.
Tik visiškai pašildžius žuvį, galima kiek įmanoma išvengti bakterijų užteršimo. Apdorojant žaliavą ir apskritai žuvį, reikia laikytis kai kurių taisyklių. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad žuvis būtų šviežia ir švariai supakuota.
Jei pakuotės jau buvo atidarytos, su žuvimis reikia elgtis atsargiai. Kondensacinį vandenį reikia išpilti iš pakuotės, o žuvis nuplauti po šaltu vandeniu. Taip pat svarbu neleisti, kad kitas maistas liestųsi su žalia žuvimi.
Tai apima peilio ir pjaustymo lentos plovimą paruošus žuvį ir prieš pjaustant kitus ingredientus. Pirmieji simptomai a žuvų apsinuodijimas gali būti susijęs su suši vartojimu, reikia kreiptis į gydytoją. Apsinuodijus žuvimis, ypač esant silpnam imunitetui, labai jauniems ar seniems žmonėms, greitai gali atsirasti silpnumas ir kraujotakos sutrikimai.
Dažniausiai apsinuodijimą žuvimis sukelia bakterijos, kurį daugiausia lemia netinkamas arba per ilgas žuvų laikymas. Šios formos galima išvengti visada rūpinantis valgyti tik šviežią žuvį. Yra įvairių nuorodų, padedančių nuspręsti, ar žuvis tikrai šviežia: saugumo sumetimais pūkinės žuvies apskritai negalima valgyti.
Vokietijoje pūkines žuvis ruošti vartoti draudžiama. Japonijoje reikia specialios licencijos gaudyti pūkinę žuvį, ja prekiauti ir visų pirma ją paruošti. Ciguatera sukėlėjus daugiausia galima rasti Ramiajame vandenyne ant žuvų, pagautų po jūros drebėjimo.
Ypač pavasarį ir po audrų bei žemės drebėjimų nukentėjusiuose regionuose reikėtų vengti žuvies vartojimo. Nėščios moterys paprastai turėtų vengti žuvies vartojimo šiuose regionuose. Toksinas nesunaikinamas net kaitinant žuvį.
Botulino toksino daugiausia yra konservuose, jis susidaro patalpose be oro. Jokiu būdu negalima valgyti deformuotų ir išsipūtusių skardinių. Siekiant užkirsti kelią žuvų apsinuodijimui, būtina atlikti higienos priemones.
Pirmiausia reikia atidaryti žuvies pakuotę ir ištuštinti kondensacinį vandenį. Dabar žuvį reikėtų nuplauti veikia vandens ir tada išdžiovinti. Virtuvės stalviršį reikia kruopščiai išvalyti po kiekvieno naudojimo.
Siekiant užkirsti kelią bakterijų plitimui, žuvis ir daržovės visada turėtų būti paruošti ant skirtingų virtuvės lentų. Apskritai žuvis visada reikia laikyti šaldytuve ir laikyti kuo trumpiau. Tada ji turėtų būti pakankamai ilgai kaitinama, kad būtų sunaikinti galimi patogenai.
- Žuvis turėtų kvapas neutralus ir ne „kaip žuvis“, kvapas geriausiai suvokiamas žiaunų srityje.
- Gyvūno oda turi būti drėgna ir blizgi,
- Neturi būti spalvos.
- Minkštimas turėtų būti elastingas ir tvirtas, jei paspausite jį vienoje vietoje, neturėtų būti slėgio taškų.
- Svarbią užuominą taip pat pateikia žuvų akys, jei jos šviežios, jos turėtų blizgėti ir būti išlenktos į išorę.
- Šviežios žuvies žiaunos yra raudonos ir tvirtai pritvirtintos. Jei jos yra lipnios ar gana pilkos, žuvis jau yra vyresnė.
Visi šios serijos straipsniai:
