Asmenybės veiksniai
Kiekvieno asmens asmenybė taip pat gali nuspręsti, ar neserga Depresija. Tyrimai parodė, kad labiau tvarkingi, veržlūs, į veiklą orientuoti žmonės (vadinamasis melancholiškas tipas), turintys mažą pasitikėjimą savimi, dažniau kenčia nuo Depresija nei, pavyzdžiui, žmonės, kurie labai pasitiki savimi ir turi stiprių asmenybės bruožų. Taip pat dažniau kenčia žmonės, turintys mažą nusivylimo toleranciją (ty žmonės, kuriems sunku nusivilti) Depresija dažniau ir greičiau.
Be genetikos ir asmenybės, mūsų auklėjimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį vystantis depresijai. Pavyzdžiui, jei vaikai patyrė savo tėvus kaip labai besikabinančius, nerimaujančius ir rūpestingus, šie vaikai tikriausiai niekada neišmoko priimti savo sprendimų, atskirti nuo tėvų ir pasitikėti savimi. Jie dažnai neišmoko kovoti su stresu ar priimti savo sprendimų.
Jei šie vaikai patenka į suaugusiųjų situacijas, kuriose jie turi veikti savarankiškai ir prisiimti atsakomybę, jie dažnai jaučiasi priblokšti. Jie dekompensuojasi ir dažnai nemato išeities. Psichodinamiškai tai sukelia regresiją (regresiją), kuri pasireiškia veržlumo stoka, nuovargiu ir socialiniu atsitraukimu.
Lygiagrečiai su tuo dažnai kyla kaltės ir savęs kaltinimo jausmas. Žmogus jaučiasi kaip nesėkmė, kai neigiamos mintys dar labiau sustiprėja ir galiausiai gali sukelti polinkį į savižudybę (savižudybę). „Išmokto bejėgiškumo“ teorija čia taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Ši teorija sako, kad žmonės tiki, kad yra bejėgiai dėl įvairių dalykų; kad jie niekada nieko negali pakeisti. Pavyzdžiui, jei žmonėms nepavyksta pokalbio dėl darbo, jie mano, kad taip yra dėl nesėkmės. Jei tada pradėsite apibendrinti šias mintis, ty išplėsti jas kitose gyvenimo srityse, pateksite į išmokto bejėgiškumo minties modelius.
Šie žmonės galvoja, pavyzdžiui: „Aš net negaliu įsidarbinti ir negaliu sustoti rūkymas. Nesvarbu, ką pradėsiu, nieko negaliu padaryti. Taigi esu nesėkmė.
„Tokios mintys turi drastiškų pasekmių mūsų savivertei ir gyvenimui. Nukentėjusieji dažnai atsitraukia ir tampa pasyvūs. Tai savo ruožtu lemia tai, kad jie iš tikrųjų nepakeičia savo padėties, o ateitis atrodo pesimistiškai. Sutrikę motinos ir vaiko santykiai, ankstyvas tėvų praradimas arba savęs nevertinimas nuo ankstyvo laikotarpio vaikystė taip pat gali sukelti tam tikrą pažeidžiamumą (pažeidžiamumą) streso veiksniai ir nusivylimai ir galiausiai baigiasi depresija. Net neadekvačiai apdorotos praeities streso traumos (tokios kaip išprievartavimas ar karo patirtis) gali būti atgaivintos dabartiniuose konfliktuose (atsiskyrimas nuo partnerio) ir skatinti depresijos protrūkį.
Reaktyvūs veiksniai
Depresija dažnai pasireiškia tik tada, kai įvyksta tam tikrų neigiamų, įtemptų ar kritinių gyvenimo įvykių. Tai gali svyruoti nuo persikraustymo į namus ar pensinio amžiaus pasiekimo (perkėlimo depresija) iki išsiskyrimo su gyvenimo partneriais ar artimųjų mirties. Lėtiniai konfliktai (pvz., Konfliktų sukelta partnerystė ar nuolatinė perkrova darbe) taip pat ilgainiui gali sukelti depresiją. Kiti tyrimai parodė, kad dėl įtemptų gyvenimo įvykių, tokių kaip vestuvės ar kraustymasis, padidėja kortizolio (streso hormono) išsiskyrimas. Tai savo ruožtu daro įtaką mūsų medžiagų apykaitai, ją išveda subalansuoti ir galiausiai gali sukelti depresiją.
Visi šios serijos straipsniai:
