Depresijos priežastys

depresija yra viena iš labiausiai paplitusių psichinių ligų visame pasaulyje. Ja serga iki 16% viso pasaulio gyventojų. Šiuo metu vien Vokietijoje kenčia iki 3.1 milijono žmonių Depresija reikalaujantis gydymo; tai yra iki 10% visų bendrosios praktikos pacientų. Tačiau tik mažiau nei 50% galiausiai kreipiasi į gydytoją. Tačiau kokios yra tokios svarbios ir dažnos ligos priežastys?

Priežastys

depresija paprastai sukelia daugelio skirtingų veiksnių sąveika, tai galima sakyti daugiafaktorinė. Genetinių (paveldimų) ir aplinkos veiksnių vaidmuo dažnai skiriasi. Yra žmonių, kurie per trumpą laiką lengvai išgyvena didelę emocinę įtampą ir krizes, o yra žmonių, kurie praranda darbą ar išsiskyrę patenka į gilų skylę; kurie vis labiau pasitraukia, kurie izoliuojasi nuo pasaulio ir galiausiai galvoja apie savižudybę.

Šie nukentėję asmenys, palyginti su „sveikais“, dažnai yra jautresni psichiniam stresui, ty jie dažnai turi iškęsti ir apdoroti gyvenimo įvykius, kurie išjudina jų toleranciją. Šis pažeidžiamumas (= padidėjęs jautrumas) vaidina svarbų vaidmenį vystantis ir palaikant depresiją. Apibendrinant galima sakyti, kad depresijos vystymosi pagrindas galiausiai yra pagrįstas genetiniais veiksniais ir formuojančiu gyvenimo įvykiu, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtimi.

Genetinis polinkis

Tiek dvyniai, tiek tyrimai su šeimomis rodo, kad depresijai svarbūs genetiniai veiksniai. Didelis vaidmuo vystantis depresijai yra paveldimas polinkis. Tyrimai parodė, kad daugiau nei 50% nukentėjusiųjų bent vienas iš tėvų buvo prislėgtas.

Kitaip tariant, jei vienas iš tėvų serga, rizika susirgti depresija siekia net 15 proc. Identiškų dvynių atveju rizika, kad abiem išsivystys depresija, yra iki 65 proc. Tai rodo, kad paveldimi veiksniai vaidina svarbų vaidmenį vystantis depresijai. Tačiau vien paveldimas polinkis nebūtinai reiškia, kad žmogus taip pat turi sirgti depresija. Galų gale svarbų vaidmenį vaidina aplinkos veiksniai - nesvarbu, ar įvyksta šokiruojantys įvykiai, ar ne, ar kaip gerai, pavyzdžiui, kažkas išmoksta susidoroti su sunkiomis situacijomis.

Metabolizmo sutrikimai

Daugelis tyrimų rodo, kad depresijai ypač būdingi pokyčiai neurotransmiteris subalansuoti. Neurotransmiteriai yra agentai, sukeliantys tam tikras organizmo reakcijas, tokias kaip skausmas ar nerimas. ir vaidmuo serotonino/ neurotransmiteriai esant depresijai Esant depresijai, neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopamino ypač praranda savo subalansuoti.

Pokyčiai taip pat gali pasireikšti jų receptoriuose (dokų vietose, kur gali veikti pasiuntinių medžiagos). Pavyzdžiui, jie gali tapti mažiau jautrūs savo pasiuntiniams, o tai savo ruožtu lemia susilpnėjusį neurotransmiterių poveikį. Manoma, kad sumažintas serotonino o noradrenalino koncentracija sukelia prislėgtą nuotaiką ir nepakankamą vairavimą. Šiandien šį trūkumą galima kompensuoti ir stabilizuoti specialiais vaistais („antidepresantais“).