Diagnozė
Diagnozė Depresija in vaikystė Yra grindžiamas medicinos istorija (gydytojo ir paciento pokalbis) vaiko ir tėvų. Vaiko amžius ir, atsižvelgiant į tai, psichinė branda gali lemiamai prisidėti prie diagnozės nustatymo. Taigi, be vaiko gyvenimo situacijos, atsižvelgiama ir į tėvų gyvenimo situaciją, kuri taip pat turėtų būti laikoma vaiko priežastimi Depresija.
Kitas pagrindinis kriterijus yra simptomatologija, kurią siūlo vaikas. Pagrindiniai simptomai yra vaiko susidomėjimo ir džiaugsmo praradimas, pastebimai didelis nuovargis, vairavimo stoka ir depresinė nuotaika. Be to, diagnozę susiaurina ir kiti antriniai simptomai.
Tai sumažėjęs gebėjimas susikaupti ir atkreipti dėmesį, sumažėjęs apetito ir miego sutrikimas, taip pat sumažėjęs savęs vertinimas, kaltės ir nevertingumo jausmas bei pesimistinė pagrindinė nuotaika. Iš to galima gauti informacijos, ar Depresija yra pagrindinė liga, ar tai yra depresija kito kontekste psichikos ligos. Iš ligos eigos galima suprasti, ar tai yra pirminė diagnozė, ar ji jau pasikartojo.
Be to, norint išskirti tikslinį gydymą, galima išskirti įvairias depresijos formas. Prieiga prie daugybės testų internete, siekiant diagnozuoti depresiją, šiuo metu yra greita ir lengva priemonė pradiniam vertinimui. Paprastai tai yra klausimai, kurie per trumpą laiką įvertina potencialaus kenčiančiojo nuotaiką, naudojant kelis pasirinkimus.
Panašius testus kartais naudoja ir ekspertai. Tyrimai nustato simptomus, susijusius su esama depresija. Testai vaikams yra reti ir juos galima naudoti tik sulaukus tam tikro amžiaus.
Čia visapusiškesnis vaiko suvokimas yra pagrindinis reikalavimas, kad būtų galima prasmingai atsakyti į klausimus. Todėl šios programos nerekomenduojama vartoti kūdikiams ir pradinių klasių vaikams. Pažangiosios vaikystė, rezultatas gali būti vertinamas kaip orientacijos priemonė, tačiau niekada be ekspertų patarimų.
Nerekomenduojama diagnozuoti savęs. Ši tema taip pat gali jus dominti: Depresijos testasDepresiją diagnozuoti ne visada lengva dėl daugybės skirtingų vaiko simptomų ir su amžiumi susijusių savybių. Tėvai paprastai žino savo vaiko elgesį ir dažniausiai labai greitai pastebi nedidelius vaiko elgesio ir socialinės sąveikos pokyčius.
Tačiau ne kiekvienas pokytis yra tas pats, kas patologinis reiškinys, tačiau psichologinius nukrypimus reikėtų laiku aptarti su ekspertu, jei yra kokių nors įtarimų ir jie pripažįstami. Daug svarbiau stebėti savo santykius su vaiku, taip pat sąveiką su kitais vaikais, o tai yra geras parametras pokyčiams atpažinti. Galimas depresinis vaiko elgesys turi įtakos ir tėvų elgesiui. Jei pastaruoju metu jie jaučiasi pervargę kaip tėvai, priekaištauja dėl savo vaiko auklėjimo ar didesnio atstumo ar atstūmimo, tai gali būti jų pačių reakcija į pasikeitusį vaiko elgesį.
