Trumpa apžvalga
- Simptomai: nuo judesio priklausomas kirkšnies skausmas, skausmas po ilgo sėdėjimo, ribotas judėjimas.
- Priežastys: vietomis besiremiantys šlaunikaulio galvos ir (arba) dulksnaulio galvutės apsigimimai.
- Gydymas: Lengvais atvejais konservatyvus gydymas, bet dažniausiai chirurginis
- Formos: Priklausomai nuo raukšlių ar galvutės įsikišimo, skiriamas žnyplės ir kumštelio susidūrimas; galimos mišrios formos
- Diagnozė: fizinis mobilumo tyrimas, vaizdiniai tyrimai, ypač rentgeno ir MRT
- Ligos eiga ir prognozė: laiku gydant, galima išvengti sunkesnių sąnarių pažeidimų (artroskopinė operacija); jei negydoma, gali būti pažeista kremzlė arba sąnario lūpa; blogiausiu atveju: klubo sąnario artrozė
- Prevencija: venkite sporto, kai ypatingai apkraunamas klubo sąnarys (futbolas, kovos menai); tačiau bendra prevencija neįmanoma.
Aprašymas
Šlaunikaulio susimušimo sindromas (šlaunikaulio-acetabulinio susimušimo sindromas) – tai mechaninis sandarumas tarp šlaunies kaulo (šlaunikaulio) šlaunikaulio galvos ir dubens kaulo suformuoto šlaunikaulio stogelio (acetabulumo).
Priklausomai nuo kaulų pakitimų kilmės, gydytojai išskiria žnyplės ir kumštelio susidūrimą.
Žnyplės smūgis į klubą
Esant klubo žnyplėms, šlaunikaulio kaklelis yra normalios konfigūracijos. Kita vertus, acetabulum yra deformuota žnyplės forma ir tiesiogine prasme „suspaudžia“ šlaunikaulio galvą. Dėl šio padidėjusio šlaunikaulio galvos stogo jungties erdvėje šlaunikaulio galva ir šlaunikaulio stogas šiek tiek susiduria, priklausomai nuo judėjimo. Rezultatas yra skausmingas mechaninis klubo sąnario smūgis.
Šlaunies žnyplės suspaudimo sindromas dažniau pasireiškia moterims.
Kumštelio atsitrenkimas į klubą
Sveikame skelete šlaunikaulio kaklelis turi juosmenį žemiau šlaunikaulio galvos, todėl šlaunikaulio galvai suteikiama daugiau judėjimo laisvės sąnario kapsulėje. Sergant klubo kumštelio susiliejimo sindromu, juosmuo prarandamas dėl šlaunikaulio kaklo kaulo augimo. Kaulo išsipūtimas susiaurina sąnario tarpą, o tai skatina skausmingą šlaunikaulio kaklo galvutės ir žasto formos stogo stuburo kaulo trynimą.
Klubo kumštelio susimušimo sindromas dažniau pasireiškia jauniems, sportiškai aktyviems vyrams, o futbolininkai yra ypač linkę į jį.
Simptomai
Iš pradžių klubo sąnario pažeidimo sindromo simptomai dažnai būna labai laipsniški. Pacientai praneša apie sporadinį klubo sąnario skausmą. Skausmas kirkšnyje dažnai spinduliuoja į šlaunį ir sustiprėja dėl krūvio.
Lipimas laiptais ir buvimas sėdimoje padėtyje vairuojant taip pat dažnai sukelia skausmą. Daugeliu atvejų sulenktos kojos pasukimas į vidų (vidinis sukimasis su 90 laipsnių lenkimu) taip pat sukelia arba sustiprina skausmą. Taigi, priklausomai nuo miego padėties (miegotojas šone), žmonės, kurių klubo sąnarys yra sumuštas, naktį gali jausti skausmą, nes sąnarys nepatogiai sukasi.
Daugeliu atvejų pacientai laikosi apsauginės pozos, kai paveiktą koją šiek tiek pasuka į išorę (išorinis sukimasis).
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šlaunikaulio sumušimo sindromas dažniausiai atsiranda dėl kaulinio šlaunikaulio stogelio (acetabulum) deformacijos: Klubinis kaulas (os ilium) sudaro kaušelio formos įdubą, kuri kartu su šlaunikaulio galvute sudaro klubo sąnarį.
Daugelio žnyplių ir kumštelių susidūrimo atvejų kilmė dar nėra pakankamai išaiškinta. Tačiau daugumoje paveiktų asmenų pastebimi nuo krūvio priklausomi kaulinės struktūros pokyčiai. Kitas galimas kaulų deformacijos paaiškinimas yra prielaida, kad augimo sutrikimas paauglystėje sukelia netinkamą augimo plokštelių uždarymą.
Kitas vystymosi veiksnys, atrodo, yra per didelis sportas.
Kaip gydomas klubo susitraukimo sindromas?
Gydymo koncepcija klubo susitraukimo sindromui priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Konservatyvūs gydymo metodai, tokie kaip sąnario imobilizavimas, skausmą malšinantys vaistai, fizioterapija ir provokuojančių veiksnių vengimas, dažnai palengvina simptomus, bet nepašalina priežasties. Tam būtina operacija (priežastinis gydymas).
Konservatyvus klubo susitraukimo sindromo gydymas
Ankstyvosiose ligos stadijose ypač svarbios konservatyvios terapijos galimybės. Jų tikslas – sumažinti skausmą be invazinių procedūrų. Padeda priešuždegiminiai skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip acetilsalicilo rūgštis ar ibuprofenas.
Priežastinis klubo sumušimo sindromo gydymas.
Priežastinės terapijos metodas apima ligos sukėlėjo gydymą ir pašalinimą. Sergant šlaunikaulio sumušimo sindromu, gydytojas pašalina struktūrinius kaulo pokyčius chirurginės procedūros (artroskopijos) metu. Skausmas paprastai pagerėja, kai mechaninis sandarumas pašalinamas chirurginiu būdu.
Chirurgija ypač rekomenduojama jauniems pacientams, siekiant sumažinti sąnarių sustingimo riziką vėliau. Pirmojo pasirinkimo chirurginė procedūra yra artroskopija.
Artroskopija yra pirmo pasirinkimo chirurginė procedūra, kuri pakeitė atvirą chirurgiją. Tai mažos rizikos, minimaliai invazinis metodas, kurio metu odoje aplink klubo sąnarį padaromi du ar trys nedideli (apie vieno centimetro) pjūviai. Per odos pjūvius į sąnarį įkišama kamera su integruotu šviesos šaltiniu ir specialia chirurgine įranga, leidžiančia tiksliai vizualizuoti visą sąnarį ir nustatyti pažeidimus.
Ištyrimas ir diagnozė
Tinkamas asmuo, į kurį reikia kreiptis, jei įtariate klubo sąnario sumušimo sindromą, yra ortopedijos ir traumų chirurgijos specialistas. Pirmiausia jis ar ji su jumis išsamiai aptars jūsų ligos istoriją. Jis gali užduoti jums šiuos klausimus:
- Ar sportuoji, jei taip, tai kokį?
- Kokie yra klubo sąnario mobilumo apribojimo simptomai?
- Ar prisimenate traumą ar sunkų krūvį, kuris buvo susijęs su skausmo atsiradimu?
- Ar skausmas didėja, kai pasukate koją į vidų?
Po pokalbio gydytojas jus fiziškai apžiūrės. Jis patikrins klubo sąnario judrumą, prašydamas pastatyti koją į skirtingas pozicijas. Be to, gydytojas prispaus sulenktą koją prie klubo lizdo krašto, o tai paprastai sukelia tipišką skausmą.
Vaizdo testai, skirti aptikti klubo susitrenkimo sindromą, apima dubens rentgeno spindulius, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir ultragarsinį tyrimą (sonografiją).
Rentgeno tyrimas
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), taip pat žinoma kaip magnetinio rezonanso tomografija, leidžia tiksliai vaizduoti minkštuosius audinius, supančius klubo sąnarį. Taigi sausgyslės, raumenys, krūtinė ir kremzlės gali būti pavaizduoti labai didele raiška. Vaizdai sukuriami magnetinio rezonanso tomografijos metu, derinant radijo bangas ir magnetinius laukus.
Prieš planinę chirurginę, rekonstrukcinę procedūrą, MRT yra ypač naudingas siekiant geriau įvertinti chirurgines sąlygas ir geriau planuoti planuojamą procedūrą.
Sonografija (ultragarsas)
Sonografija yra labai paprastas ir nebrangus tyrimo metodas, kurį galima naudoti, pavyzdžiui, vizualizuoti su uždegimu susijusias skysčių sankaupas bursoje ir raumenų struktūras. Kita vertus, kaulai negali būti pakankamai gerai atvaizduojami ultragarsu. Todėl sergant klubo sąnario sumušimo sindromu, sonografija dažniausiai naudojama tik kaip papildomas tyrimo metodas, o ne kaip pagrindinis diagnostikos metodas.
Ligos eiga ir prognozė
Priklausomai nuo operacijos metu atliekamų priemonių, skiriasi laikotarpis, per kurį pacientai turi pasirūpinti savimi. Tam tikromis aplinkybėmis tai reiškia, kad po artroskopijos iš pradžių leidžiama tik dalinė klubo sąnario apkrova iki 20–30 kilogramų.
Reguliarus fizioterapinis gydymas iškart po artroskopijos. Svorį kelti šokinėjant rekomenduojama ne anksčiau kaip po dvylikos savaičių po klubo sąnario operacijos. Sportas, mažinantis spaudimą klubo sąnariui, pavyzdžiui, plaukimas ir važinėjimas dviračiu, vėl leidžiamas praėjus šešioms savaitėms po operacijos. Po šešių mėnesių dažniausiai vėl galima sportuoti.
Pasekminės žalos, kurią sukelia šlaunikaulio sumušimo sindromas, galima sėkmingai išvengti tik laiku pradėjus gydymą.
