Kai tik nėščia moteris praneša darbdaviui, kad yra nėščia, jai taikoma speciali teisinė apsauga. Pavyzdžiui, yra šie reglamentai:
- Motinystės apsaugos įstatymas (MuSchG)
- Motinystės apsaugos gairių potvarkis (MuschVo)
- Įsakymas dėl motinų apsaugos darbe (MuSchArbV)
- Įsakymas dėl biologinių medžiagų (BioStoffV)
Jie visi turi vieną tikslą: apsaugoti sveikatai būsimos motinos ir negimusio vaiko. Įstatymuose įtvirtinta daugybė apsaugos taisyklių, įskaitant draudimus dirbti.
Skiriami bendrieji, individualūs ir laikino įdarbinimo draudimai. Bendrasis draudimas įsidarbinti numato, kad būsimos motinos negali būti įdarbintos, jei tęsiant darbą kyla pavojus gyvybei ar sveikatai motinos ar vaiko. Be to, būsimoms motinoms neleidžiama dirbti per paskutines šešias savaites prieš gimdymą ir aštuonias savaites po gimimo dienos, nebent nėščioji aiškiai nori dirbti.
Bendras draudimas įdarbinti taip pat lemia aplinkybes, kuriomis nėščia darbuotoja nebegali dirbti. Be to, individualus įdarbinimo draudimas apsaugo sveikatai nėščios moters ir jos negimusio vaiko atskirais atvejais. Atitinkamai gydytojas gali išduoti pažymą, kurioje nurodomos priežastys, dėl kurių būtina uždrausti įsidarbinti, pvz., Aukšto lygio darbuotojų atveju.rizikingas nėštumas. Laikinas draudimas įsidarbinti išduodamas gydytojui, jei darbdavys dar neatliko tinkamo darbo vietos tyrimo ir yra nėščios moters bei vaiko galimas pavojus.
Ar gali tai išduoti bendrosios praktikos gydytojas?
Kiekvienas gydytojas, taip pat ir šeimos gydytojas, turi teisę išduoti pažymą dėl individualaus darbo draudimo. Gydytojas turi pateikti aiškią ir tikslią informaciją apie tai, kodėl ir kokiu mastu darbas gali pakenkti nėščiai moteriai ir (arba) jos vaikui, jei tai tęsis. Be to, gydytojas pažymoje turi nuspręsti, ar įdarbinimas yra visiškai ar tik iš dalies draudžiamas. Antruoju atveju reikalinga informacija, kuri veikla lieka leistina.
Visi šios serijos straipsniai:
