Galvinės utėlės: trumpa apžvalga
- Išvaizda: iki 3 milimetrų dydžio, plokščia, spalva permatoma balkšva, pilka arba rusva; kiaušinėliai (nitai) būna iki 0.8 milimetro dydžio, ovalūs, iš pradžių permatomi, vėliau balti.
- Perdavimas: dažniausiai tiesiogiai iš žmogaus į asmenį, esant artimam kūno kontaktui; rečiau netiesiogiai per daiktus, tokius kaip plaukų šepečiai ar kepurės; NĖRA perdavimo per naminius gyvūnus!
- Pageidautina lokalizacija: ant galvos smilkinio srityje, už ausų, ant sprando ir pakaušio.
- Gydymas: Geriausias kombinuotas šlapio iššukavimo (su utėlių šukomis ir galbūt padidinamuoju stiklu) ir insekticidų naudojimas.
Kaip atpažinti galvos utėles
Kiaušiniai yra ovalūs, apie 0.8 milimetro ilgio ir apsaugoti chitininiu lukštu (nit). Iš pradžių nitrai būna permatomi, vėliau (išsiritus lervai) balti. Jie prilimpa prie plaukų šalia galvos odos.
Dažnai galvinių utėlių užsikrėtimas aptinkamas atsitiktinai, pavyzdžiui, kai šukuojant iš plaukų iškrenta keli parazitai. Todėl labai retai diagnozę nustato gydytojas, o dažniausiai tėvai arba kartais auklėtojai/mokytojai.
Dažnai jau kyla įtarimas, kad kažkas turi utėlių – arba dėl simptomų, arba dėl to, kad artimiausioje aplinkoje jau yra žinomi utėlių užsikrėtimo atvejai. Tada galima sistemingai ieškoti gyvūnų galvos. Tam patartina naudoti tokius įrankius kaip padidinamasis stiklas ir utėlių šukos.
Tada utėlių šukomis turėtumėte atsargiai iššukuoti visus plaukus, jų dantys liestų galvos odą su kiekvienu potėpiu. Gūžinės utėlės ir jų kiaušinėliai (nitai), kurie prilimpa prie plauko arti galvos odos, įstringa tarp labai glaudžiai išdėstytų dantų (atstumas nuo 0.2 iki 0.3 mm). Tai leidžia juos iššukuoti ir lengviau atpažinti. Norėdami tai padaryti, po kiekvieno potėpio šukas geriausia nuvalyti ant virtuvinio ar tualetinio popieriaus gabalėlio ir tada jas išplauti.
Didinamasis stiklas ypač tinka aptikti jaunas galvines utėles, kurios vis dar yra nimfos stadijoje. Jie lengvai nepastebimi plika akimi. Be to, padidinamasis stiklas padeda atskirti galvines utėles ir jų kiaušinėlius (nitus) nuo pleiskanų.
Galvinės utėlės: gydymas
Šlapias iššukavimas
Šis gydymo galvinėmis utėlėmis metodas yra sudėtingas ir reikalaujantis daug kantrybės iš gydomo žmogaus bei „tvarkytojo“. Tai dažnai būna sunku, ypač su vaikais. Be to, vien utėlių iššukavimas dažnai jų visiškai nepanaikina. Todėl mechaninę terapiją geriau derinti su vietinėmis priemonėmis nuo utėlių.
Priemonės nuo galvos utėlių
- Nė viena iš priemonių nuo utėlių neveikia 100 procentų. Todėl kiekvienas turi būti taikomas kelis kartus.
- Priemonės gali laikinai sudirginti odą ir sukelti niežėjimą.
- Purškiamos medžiagos gali būti įkvėptos ir gali sukelti alergines reakcijas. Todėl jie netinka vaikams, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, pvz., astma (čia reikėtų teikti pirmenybę tirpalams ar geliams nuo utėlių).
Insekticidai
Insekticidai nuo galvinių utėlių turi būti naudojami kelis kartus (dažniausiai po septynių ar dešimties dienų), kad būtų sėkmingas. Tikslus pritaikymas priklauso nuo gaminio. Prieš pradėdami gydymą, perskaitykite naudojimo instrukcijas ir jų laikykitės, ypač atsižvelgiant į poveikio laiką ir priemonių naudojimo trukmę. Priešingu atveju gali atsitikti taip, kad kai kurios galvinės utėlės arba lervos ir kiaušinėliai išgyvens.
Silikoninis aliejus
Insekticidai nuo galvinių utėlių buvo naudojami dešimtmečius, taip pat ir kitose Europos šalyse. Dėl to galvinėms utėlėms išsivystė atsparumas (atsparumas) kai kuriems insekticidams. Todėl dabar naudojamos priemonės su silikonine alyva (dimetikonu), kurios yra be insekticidų, todėl nesukelia atsparumo problemų.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti ir į įspėjamąsias etiketes: silikono turinčios priemonės yra labai degios. Todėl po užtepimo vaikas neturėtų būti šalia atviros liepsnos ir nenaudokite plaukų džiovintuvo!
Dimetikonas laikomas netoksišku ir nėra absorbuojamas į organizmą per odą.
Augalinis aliejus
Rekomenduojama: šukavimas ir insekticidas!
Ekspertai rekomenduoja derinti šukavimą su insekticidu nuo galvinių utėlių. Teigiama, kad tai rodo geriausią gydymo nuo utėlių sėkmės rodiklį. Būtina sąlyga, kad insekticidas būtų naudojamas teisingai pagal naudojimo instrukciją ir utėlių šukas. Jei nesate tikri, patarimo geriausia kreiptis į vaistinę arba pas savo gydytoją.
Rekomenduojamas toks gydymo režimas:
|
Diena |
Priemonės |
|
Dieną 1 |
|
|
Dieną 5 |
Šlapiu būdu iššukuokite plaukus, kad pašalintumėte anksti išsiritusias lervas. |
|
8, 9 arba 10 diena |
Dar kartą apdorokite plaukus insekticidais, kad sunaikintumėte vėlai išsiritusias lervas. |
|
Dieną 13 |
Kontrolinis patikrinimas šlapiu iššukavimu. |
|
Dieną 17 |
Galimas galutinis patikrinimas šlapiu iššukavimu. |
Tyrimas: plazminių utėlių šukos
Namų gynimo priemonės nuo galvos utėlių
Tie, kurie nerimauja dėl galimo šalutinio insekticidų ar silikoninio aliejaus poveikio, mėgsta ieškoti alternatyvių galvinių utėlių gydymo būdų. Teigiama, kad namų gynimo priemonės, tokios kaip eteriniai aliejai (pavyzdžiui, arbatmedžio ar levandų aliejus) ir actas, gali veiksmingai kovoti su parazitais.
Su actu veiksmingumas nuo utėlių taip pat neįrodytas. Bet kokiu atveju, užtepus ant plaukų, actą rekomenduojama palikti pusvalandį, o po to išplauti.
Kitos namų gynimo priemonės nuo galvos utėlių yra alkoholis, alijošius ir kaustinė soda. Čia taip pat veiksmingumas neįrodytas. Tas pats pasakytina ir apie apsilankymus pirtyje, kurios kartais rekomenduojamos nuo utėlių užsikrėtimo.
Ar reikia gydyti ir likusią šeimos dalį?
Jei vaikas turi utėlių, visi šeimos nariai turi būti ištirti dėl parazitų, geriausia šlapiu šukavimu. Taip pat turėtų būti gydomi tik tie, kurie taip pat yra užsikrėtę.
Galvinės utėlės: priežastys ir rizikos veiksniai
Tai beveik visada nutinka tiesiogiai perduodant utėlių nuo žmogaus žmogui, pavyzdžiui, kai vaikai žaisdami sujungia galvas. Tada parazitai migruoja iš plaukų ant plaukų – jie negali šokinėti.
Beje, priešingai populiariems įsitikinimams, augintiniai nėra galvinių utėlių nešiotojai!
Kur utėlės mieliau sėdi?
Galvinės utėlės ypač mėgsta suktis smilkiniuose, už ausų, sprando ir pakaušio. Čia oda yra labai plona ir joje yra optimali temperatūra mažiesiems kraujasiurbiams.
Kartais galvos utėlės dar vadinamos plaukų utėlėmis, nors šis terminas yra klaidinantis ir, griežtai tariant, neteisingas, nes galiausiai visos žmonių utėlės yra „plaukinės utėlės“ (įskaitant, pavyzdžiui, krabus).
Kaip galvinės utėlės maitinasi ir dauginasi?
Nuolat gaunamas maistas leidžia galvinėms utėlėms daugintis: per maždaug keturias savaites patelės gali pagaminti 90–140 kiaušinėlių. Praėjus maždaug 17–22 dienoms po apvaisinimo, jos deda kiaušinėlius: specialiu sekretu pritvirtina prie plaukų šalia galvos. Šie „klijai“ netirpsta vandenyje, todėl kiaušinėliai nenusileidžia normaliai plaunant plaukus.
Kodėl utėlėmis dažniausiai užsikrečia vaikai?
Galvinėmis utėlėmis dažniausiai užsikrečia vaikai nuo trejų iki dvylikos metų. Priežastis ta, kad jie turi artimesnį fizinį kontaktą nei suaugusieji žaisdami ir šėlsdami. Dėl to utėlėms labai lengva pakeisti šeimininkus. Suaugusieji užsikrečia retai, o kai užsikrečia, dažniausiai su vaikais utėles parsineša namo iš mokyklos ar kitų bendruomenės įstaigų.
Galvinės utėlės: simptomai
Dažnas galvos kasymas gali palikti įbrėžimų žymes, kurios gali net kraujuoti. Šis odos pažeidimas gali lengvai užsidegti, o tai gali sukelti į egzemą panašų bėrimą („utėlių egzema“). Be to, bakterijos gali lengvai kolonizuoti pažeistą galvos odą. Dėl šios bakterinės superinfekcijos gali išsipūsti galvos ir kaklo limfmazgiai.
Dėl niežėjimo sergantys asmenys dažnai miega labai neramiai.
Galvinės utėlės: privaloma pranešti
Teisybės dėlei tėvai taip pat turėtų informuoti apie užsikrėtimą galvinėmis utėlėmis visus, su kuriais vaikas artimai bendrauja. Tai gali būti, pavyzdžiui, žaidimų draugai (arba jų tėvai) arba vaiko sporto klubo nariai.
Galvinės utėlės: prognozė
Galvinės utėlės yra erzinančios, bet nekenksmingos. Mūsų platumose jie negali perduoti jokių ligų. Jei gydymas atliekamas teisingai ir nuosekliai, utėlių greitai atsikratoma.
Užkirsti kelią galvinėms utėlėms
Galvinių utėlių išvengti sunku, nes jos taip lengvai plinta. Tačiau jei yra žinoma, kad užkratas yra artimiausioje aplinkoje (šeimoje, bendruomenės įstaigoje, sporto klube, žaidimų draugais ir kt.), jei įmanoma, reikia vengti fizinio kontakto su atitinkamu asmeniu ir nesidalyti kepurėmis, šalikėliais, šukomis, šepečiais. ir kt.
„Prevencinis“ visų šeimos narių gydymas nuo utėlių, kai kas nors yra užsikrėtęs, paprastai nerekomenduojamas.
