Insulto terapijos trukmė | Insulto terapija

Insulto terapijos trukmė

Būtinos terapijos trukmė a insultas priklauso nuo žalos masto. Kuo daugiau funkcinių sričių išnyksta, tuo blogesnė prognozė ir ilgiau trunka gijimo procesas. Maždaug pusė visų insultas pacientų lieka reikalinga priežiūra net ir po gero gydymo.

Ypač vyresni pacientai dažniausiai blogiau pasveiksta nuo a insultas. Buvimas insulto skyriuje ar neurologinėje klinikoje gali trukti nuo vienos iki kelių savaičių (paprastai 2–4 savaites). Paprastai po to pradedama reabilitacija, kuri vėl užtrunka nuo 4 iki 6 savaičių.

Todėl mediciniškai prižiūrimas gijimo procesas trunka apie 1–2 mėnesius. Net ir pasibaigus šiam laikotarpiui pacientai turi toliau praktikuoti neišmoktus judesius ir privačioje praktikoje juos turi stebėti šeimos gydytojas arba neurologas. Terapijos trukmė ir ypač gijimo procesas skiriasi, tačiau dažnai trunka ne tik kelis mėnesius, bet ir metus.

Kaip išvengti insulto?

Insulto prevencija yra geriausia apsauga nuo šios ligos. Norint išvengti apopleksijos, rizikos veiksniai, sukeliantys arteriosklerozinius pokyčius laivai ir skatinti kraujagyslių pokyčius, turėtų būti pašalinta: Koregavimas kraujas slėgis, cukraus kiekis kraujyje ir MTL cholesterolio kiekis (išlaikyti MTL cholesterolio koncentracija nuolat mažesnė nei 100 mg / dl) iki normalių verčių sumažina insulto riziką. Diabetikai turėtų siekti optimalaus kraujas cukraus koregavimas ir žemas ilgalaikis cukraus kiekis kraujyje reikšmės (= HbA1c vertės).

Reguliarus pratimas su padidėjusia ištvermė o svorio mažinimas teigiamai veikia sveikatai ir padeda išvengti insulto. rūkymas reikėtų vengti alkoholio vartojimo. Subalansuotas, neriebus dieta yra daug daržovių ir vaisių.

Narkotikų terapija acetilsalicilo rūgštimi arba trombocitų agregacijos inhibitoriumi klopidogrelis reikia vartoti ilgai, jei pacientas turi intra- arba ekstrakranijinio kraujagyslių susiaurėjimą laivai. Ši terapija taip pat turėtų būti atliekama, jei pacientas (dar) neturi jokių simptomų. Vadinamajai antrinei prevencijai po TIA, PRIND ar insulto, pirmiau minėti vaistai taip pat skiriami siekiant užkirsti kelią naujo insulto atsiradimui.

Pacientai, sergantys lėtiniu prieširdžių virpėjimas arba tiems, kurie patyrė insultą dėl embolija taip pat turėtų gauti kraujas- retinimo terapija. Tai galima padaryti su Marcumar arba heparinas. Chirurgija, kad vėl būtų atidarytas susiaurėjęs / uždaras vidinis miego arterija yra nurodoma, jei pacientas turi insulto simptomai ir kraujagyslė yra daugiau nei 70% užsikimšusi arba jei nėra simptomų, bet kraujagyslė yra daugiau nei 80%.

Pacientams, neturintiems simptomų, bet kuriems yra sunki kraujagyslių susiaurėjimas (= kraujagyslių stenozė), turėtų būti atlikta operacija, nes per trejus metus jiems kyla 10 proc. Jei yra vadinamoji aneurizma, ty indo išsipūtimas, insulto galima išvengti išjungiant aneurizmą ir taip išvengiant plyšimo su vėlesniais smegenų kraujavimas. Siekiant išvengti insulto pirmą kartą, vaistai naudojami vadinamajai pirminei prevencijai.

Čia siekiama užkirsti kelią ligai atsirasti gydant didelės rizikos pagrindines ligas. Naudojami vaistai yra vaistai nuo aukšto lygio cukraus kiekis kraujyje ir kraujospūdis, širdies aritmija (antiaritminiai vaistai), kraujo skiedikliai, siekiant sumažinti polinkį į krešulių susidarymą (antikoaguliantai) ir kraujo lipidų kiekį mažinantys vaistai (statinai). Po insulto pasikartojimo prevencijai (insulto pasikartojimo vengimui) vartojami vaistai yra vienodi.

Jei kraujagyslė okliuzija buvo infarkto (išeminio infarkto) priežastis, ASA 100 yra nustatytas kaip standartas. Šis vaistas, taip pat žinomas kaip Aspirinas®, sumažina trombocitų agregaciją (trombocitų agregacijos inhibitorius) ir taip slopina kraujo krešėjimą. Jei ASA netoleruojama, klopidogrelis (taip pat antitrombocitinės agregacijos inhibitorius) arba kitą vaistų grupės vaistą (prasugrelis, tikagreloras) taip pat galima vartoti.

Pavyzdžiui, statinai simvastatinas, taip pat skiriami pasikartojimo prevencijai, jei cholesterolio kiekis per didelis kraujyje. Per didelės vertės gali skatinti riebalų degeneraciją ir dėl to sukalkėjusį kalcį laivai, kuris gali sukelti pakartotinį okliuzija, kraujospūdis turėtų būti nustatytas tiksliniame diapazone tarp 120/70 ir 140/90 mmHG.

AKF inhibitoriai (pvz ramiprilis), kalcis kanalų blokatoriai (pvz amlodipinas), beta blokatoriai (pvz metoprololis) ir daug kitų vaistų yra naudojami šiam tikslui. Jei prieširdžių virpėjimasširdis diagnozuojama kaip priežastinės diagnozės dalis, turi būti atliekamas kraujo skiedimas kumarino dariniais (Marcumar® arba Falithrom®) arba naujais antikoaguliantais, tokiais kaip dabigatranas (Pradaxa®).