Trumpa apžvalga
- Aprašymas: niežtintis odos bėrimas po maudynių gėlame vandenyje, atsirandantis dėl tam tikrų čiulpiamų kirminų lervų (cercariae) patekimo į odą.
- Gydymas: niežėjimą mažinantys ir priešuždegiminiai tepalai, geliai ar losjonai (retai ir tepalai, kurių sudėtyje yra kortizono) ir šalti kompresai. Jei niežulys stiprus, gydytojas paskirs antihistamininių vaistų (vaistų nuo alergijos).
- Priežastys: Parazitai (cercariae), kurie prasiskverbia per odą plaukiant gėlame vandenyje ir sukelia uždegiminę odos reakciją.
- Simptomai: Po maudymosi odoje atsiranda dilgčiojimo ir niežėjimo pojūtis, vėliau atsiranda paraudusių ir iškilusių dėmių (panelių) ir mažų odos mazgelių (papulių).
- Diagnozė: Gydytojo konsultacija, odos apžiūra, prireikus kraujo tyrimas. Gydytojas dažniausiai atpažįsta maudymosi dermatitą iš būdingų simptomų ir odos išvaizdos po plaukimo.
- Eiga: Odos pokyčiai dažnai išnyksta savaime per savaitę – 20 dienų. Sunkios alerginės reakcijos su galvos svaigimu, karščiavimu ir šoku yra retos.
- Prevencija: Venkite seklių vandens, gerai nusiprauskite po maudynių ir nusiplaukite, persirenkite šlapius maudymosi kostiumus, patepkite vandeniui atspariu kremu nuo saulės.
Kas yra maudymosi dermatitas?
Jie įsiskverbia iki kelių milimetrų giliai į odą, kur sukelia tipiškus simptomus. Paprastai parazitai puola tik vandens paukščius ir tam tikras vandens sraiges, kad galėtų daugintis. Žmonėse jie prisitvirtina per klaidą, nes negali čia daugintis ir po trumpo laiko miršta. Žmonės yra vadinamieji netikri šeimininkai.
Maudymosi dermatitas ypač kenčia vaikus, dažniausiai laiką leidžiančius sekliame vandenyje, ir alergiškus. Visame pasaulyje didėja vandens telkinių užkrėtimas cerkarijomis.
Paprastai kalbant, maudymosi dermatitas taip pat žinomas kaip ančių blusos, ančių kirminų liga, šunų ar tvenkinių įkandimai.
Kas yra cerkarijos?
Siurbiančių kirminų lervos žinomos kaip cerkarijos. Tai vandenyje plika akimi vos arba visai nematomi parazitai. Cercariae paprastai užkrečia vandens paukščius.
Parazitai būna vandens paviršiuje karštomis, saulėtomis dienomis ir bando patekti į vandens paukščių kraują per odą ir kraujagysles, esančias vabzdžiose pėdose. Cercariae ant pilvo ir galvos turi mažus čiulptukus (taigi ir terminas čiulpia kirminus), todėl joms lengviau „prisirišti“ prie šeimininko.
Kartais lervos įsiskverbia ir į žmogaus odą. Tada jie sukelia niežtintį odos bėrimą – išsivysto vonios dermatitas.
Šios šalies gėlavandeniuose ežeruose (maudymosi ežeruose) aptinkamos kerkarijos, sukeliančios maudymosi dermatitą. Jie ypač mėgsta stovintį, negilų ir šiltą vandenį. Jie ten išgyvena apie dvi ar tris dienas. Lervos dažniausiai lieka vandens paviršiuje.
Lervos dažniausiai išsirita vasaros pradžioje ir daugiausia dauginasi aukštesnėje nei 24 laipsnių temperatūroje. Ilgai besitęsiantys vasaros orai, kai vandens temperatūra aukštesnė nei 20 laipsnių Celsijaus, paprastai skatina lervų vystymąsi ir dauginimąsi.
Net jei tose vietose yra daug vandens paukščių ir vandens sraigių, tai skatina cerkarijų plitimą, nes šie gyvūnai yra parazitų šeimininkai. Lervos taip pat mėgsta gyventi nendrynuose ir vietose, kuriose yra daug vandens augalų.
Nemalonus, bet iš esmės nepavojingas maudymosi dermatitas neturi nieko bendra su parazitine liga, kurią taip pat sukelia cerkarijos – šistosomioze. Tai rimta liga, kurią sukelia parazitų poros lervos. Tai yra tropikų ir subtropikų gimtinė.
Cercariae nebūna chloruotame vandenyje, pavyzdžiui, lauko baseinuose ar baseinuose.
Kaip gydomas maudymosi dermatitas?
Priešuždegiminiai kremai ir geliai
Namų gynimo priemonės
Sergant vonios dermatitu padeda ir namų gynimo priemonės, tokios kaip šalti kompresai, eteriniai aliejai (pvz., mentolis ar cineolis) ir alavijo arba hamamelio gelis. Jie vėsina, ramina ir mažina niežulį.
Aušinimo įklotai, dedami ant pažeistos odos vietos, taip pat padeda sumažinti niežulį. Svarbu: Apvyniokite įklotą rankšluosčiu, kad nepažeistumėte odos peršalimo.
Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką, negerėja ar net pablogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją.
Antihistamininiai vaistai
Jei simptomai yra sunkesni, gydytojas gali skirti antihistamininių vaistų (antialerginių preparatų) gelių arba ritinėlių pavidalu (pvz., su veikliosiomis medžiagomis mepiraminu arba difenhidraminu), kuriuos pacientas tepa ant odos. Sunkiais atvejais jis skiria antialerginius vaistus tablečių, lašų ar tirpalų pavidalu (pvz., su veikliosiomis medžiagomis cetirizinu, loratadinu ar feksofenadinu), kuriuos pacientas vartoja.
Nebūtina su lervomis kovoti antibiotikais ar specialiais vaistais nuo parazitų, nes po invazijos netrukus jos žūva.
Kortizonas
Nebraižykite
Jei sergate vonios dermatitu, svarbu nesikasyti: kitaip susižeis oda, kuri gali užsikrėsti bakterijomis.
Jei po maudymosi pasireiškia sunkios alerginės reakcijos, tokios kaip galvos svaigimas, prakaitavimas, karščiavimas ir (arba) pykinimas, jas reikia nedelsiant gydyti. Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą!
Kas sukelia vonios dermatitą?
Serkarinio dermatito odos simptomus sukelia įvairių rūšių čiulpiamųjų kirmėlių (trematodų, schistosomų) lervos, kurios netyčia šeimininku pasirenka žmogų. Paprastai vandens paukščiai yra pagrindiniai kirminų šeimininkai, o sraigės - kaip tarpiniai šeimininkai.
Vandens paukščių (pvz., didžiųjų ančių) lervos išauga į kirmėles ir ten gamina kiaušinėlius. Kirmėlių kiaušinėliai į vandenį patenka per kirmėlių apkrėstų vandens paukščių išmatas. Iš jų išsirita mažos lervos, kurios paprastai užkrečia tam tikrą gėlavandenę sraigę.
Lervos dauginasi sraigėje ir po kelių savaičių paleidžiamos atgal į negilų vandenį. Tada naujos kartos lervos (cercariae) leidžiasi ieškoti vandens paukščių (ypač ančių), kuriuos jos užkrečia ir kurių žarnyne virsta suaugusiais kirmėlėmis.
Tik antrą kartą – kai imuninė sistema atpažįsta įsibrovėlį – organizmas sureaguoja stipresniu imuniniu atsaku, dėl kurio atsiranda tipiškas odos bėrimas ir stiprus niežėjimas.
Cerkarijų atsiradimas nesusijęs su higienine maudyklų vandens kokybe.
Kaip atrodo maudymosi dermatitas?
Lervoms prasiskverbus į odą, paveiktieji jaučia dilgčiojimą, perštėjimą, lengvą niežėjimą ar deginimo pojūtį – panašų į uodo įkandimą. Pažeistose vietose atsiranda raudonos dėmės. Šie simptomai taip pat atsiranda, kai kerkarijos pirmą kartą užkrečia kūną.
Įjautrintiems žmonėms, kuriuos parazitai užpuola antrą kartą, tikrasis odos bėrimas (dermatitas) atsiranda maždaug po 25–XNUMX valandų, kartais per visą kūną: tai lydi stiprus niežulys, daug stipresnis nei uodo įkandimas. pavyzdys. Be to, pažeistose odos vietose formuojasi paraudę, patinę (nuo taško iki plokščiakalnio odos iškilimų) ir papulių (apvalių iki ovalių mazgų).
Ypač jautriems (alergiškiems) žmonėms arba esant stipriam užsikrėtimui cerkarijomis, retais atvejais taip pat gali atsirasti papildomų simptomų, tokių kaip limfmazgių patinimas, karščiavimas, pykinimas ir (arba) kraujotakos sutrikimai ar net šokas.
Vonios dermatitas nėra užkrečiamas. Nurijus vonios vandenį, cerkarinis dermatitas taip pat nesukelia. Cercariae į organizmą patenka tik per odą.
Kaip gydytojas nustato diagnozę?
Jei įtariate, kad sergate vonios dermatitu, geriausia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar dermatologu. Gydytojas nustatys įtariamą diagnozę, remdamasis tipiniais simptomais, tokiais kaip niežulys ir odos išvaizda (pvz., raukšlės, odos paraudimas, papulės).
Kalbantis su gydytoju (anamnezė), ypač svarbu žinoti, kad anksčiau buvote laiko atvirame vandenyje. Ne mažiau svarbu atmesti kitas odos ligas, tokias kaip vabzdžių įkandimai ar kitos alergijos.
Gydytojas gali tiksliai diagnozuoti maudymosi dermatitą atlikęs mikrobiologinį maudymosi vandens tyrimą ir kraujo tyrimą, kurio metu ištiria sergančiojo kraują, ar nėra antikūnų prieš lervų komponentus.
Jei maudymosi dermatitas dažniau pasireiškia plaukikams ir besimaudantiems regione ir laikui bėgant, tai suteikia gydytojui papildomų užuominų.
Kuo pavojingas maudymosi dermatitas?
Maudymosi dermatito sukeltas odos bėrimas yra nemalonus sergantiesiems dėl stipraus niežėjimo, tačiau paprastai yra nekenksmingas. Odos pakitimai dažnai užgyja savaime per savaitę, vėliausiai po 20 dienų, be jokių pasekmių.
Jei nukentėjusieji subraižys bangelius, gali išsivystyti infekcijos. Tada gydymas paprastai užtrunka ilgiau.
Tačiau vonios dermatitas gali išsivystyti labai skirtingai. Jis taip pat skiriasi savo sunkumu kiekvienam asmeniui. Jautriems (padidėjusį jautrumą) alergiškiems žmonėms gali pasireikšti karščiavimas ir šokas, kuriuos nedelsiant turi gydyti gydytojas.
Kaip galite to išvengti?
Norint apsisaugoti nuo cerkarinio dermatito, plaukiant atvirame vandenyje praverčia tam tikros elgesio priemonės. Atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:
- Cercariae daugiausia randama šiltame sekliame vandenyje. Todėl turėtumėte vengti seklių kranto vietų. Jei plaukiate šiek tiek toliau, esate saugūs gilesniuose ir vėsesniuose vandenyse.
- Nebūkite per ilgai sekliuose vandenyse. Keli trumpesni plaukimo intervalai sumažina kerkarijų užkrėtimo odą riziką.
- Po maudynių svarbu gerai išdžiovinti. Nuvalius odą rankšluosčiu, lervos pašalinamos.
- Geriausia iš karto persirengti šlapius maudymosi kostiumėlius.
- Vandeniui atsparių kremų nuo saulės įtrynimas taip pat suteikia tam tikrą apsaugą. Dėl to parazitai sunkiau prasiskverbia į odą.
- Profilaktikai taip pat patartina nemaitinti ančių maudymosi vietose, kad nepritrauktų gyvūnų. Kuo daugiau ančių, tuo didesnė užsikrėtimo cercaria rizika.
