Hematologinių ligų priežastys yra labai įvairios ir kartais labai sudėtingos. Daugelis hematologinės formos ligų daugiausia gali apsiriboti genetinės medžiagos pokyčiais mutacijų ir kitų chromosomų anomalijų pavidalu. Šie genetinės medžiagos pokyčiai mutacijų pavidalu lemia tai, kad svarbūs ląstelių procesai, už kuriuos atsakinga genetinė medžiaga (genomas), įvyksta arba neteisingai, arba iš viso nevyksta.
Šie procesai dažnai dalyvauja reguliuojant vadinamąjį ląstelių ciklą. Ląstelių ciklas reguliuoja ląstelės augimą ir užprogramuotą mirtį, taigi prisideda prie ląstelės palaikymo subalansuoti. Šių reguliavimo procesų pokyčiai gali sukelti nekontroliuojamą ląstelių augimą, kuris galiausiai gali prisidėti prie Vėžys/ navikas.
Vadinama speciali hematologinių navikų forma leukozė. Žodis leukozė kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „balta kraujas“. Čia nekontroliuojamas baltos spalvos augimas kraujas ląstelės vyksta genetinių pokyčių metu.
Leukemijas galima skirstyti pagal jų vystymosi trukmę, ty ūminę ar lėtinę, ir ląstelių šeimą, iš kurios jie kilę, ty limfinę (iš limfocitų pirmtakų) arba mieloidą (iš granulocitų pirmtakų). Atitinkamai 4 formos leukozė galima atskirti vienas nuo kito: Visoms leukemijoms būdinga tai, kad jos sukelia pirmtakų ląstelių perteklių kaulų čiulpai ir kraujas.
Šis kamieninių ląstelių perteklius išstumia sveiką kraujo susidarymą kaulų čiulpai taigi ir kitos svarbios kraujo ląstelės, kurios dalyvauja, pavyzdžiui, deguonies pernešime ir kraujo krešėjime. Taigi leukemija pasireiškia, pavyzdžiui, kaip anemija, nes leukemija išstumia sveikus raudonuosius kraujo kūnelius. VISI yra labiausiai paplitę vaikų leukemija ir paprastai yra viena iš labiausiai paplitusių rūšių Vėžys vaikams.
- Ūminė mieloidinė leukemija (vadinamoji AML),
- Lėtinė mieloidinė leukemija (vadinamoji LML),
- Ūminė limfinė leukemija (vadinamoji ALL) ir galiausiai
- Lėtinė limfinė leukemija (vadinamoji LLL).
Kita hematologinės formos liga apima vadinamąsias limfomas (limfa liauka Vėžys). Jie yra suskirstyti į daugybę kategorijų ir, skirtingai nei leukemija, yra solidūs navikai limfinė sistema. Čia Hodžkino limfomos skiriamos nuo vadinamųjų ne Hodžkino limfomų.
Juos dažnai galima atskirti tik mikroskopu arba naudojant specialius aptikimo metodus. Limfomos gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje ir daugiausia išsivystyti iš vadinamųjų B ląstelių - limfocitų potipio. Limfomas taip pat galima suskirstyti į mažai piktybines ir labai piktybines (lėtai ir greitai augančias) limfomas.
Paradoksalu, bet labai piktybines limfomas lengviau gydyti nei mažai piktybines, nes jos auga greičiau, todėl jautriau reaguoja į chemoterapija. Kurio diagnozė limfoma forma yra daugiausia gaminama histologiškai (mikroskopiškai), citochemiškai (ląstelių cheminiai procesai) ir genetiškai. Tarp vadinamųjų sandėliavimo ligų, sukeliančių ligų kraujyje, yra geležies kaupimosi liga ir vario laikymo liga.
Kūnas nespėja išskirti pakankamo kiekio geležies ar vario ir juos kaupia įvairiuose organuose bei audiniuose. Laikomas metalas taip pat sukelia funkcinius sutrikimus, nes per didelis metalo kiekis turi toksinį poveikį. Tai daugiausia veikia širdis, kraują formuojantys organai ir limfinė sistema.
Hemoglobinas formavimosi sutrikimai apima tokias ligas kaip pjautuvinė ląstelė anemija ir talasemija. Sergant šiomis ligomis sutrinka raudonojo kraujo pigmento hemoglobino susidarymas. Hemoglobinas daugiausia dalyvauja deguonies pernešime ir nėra pakankamai arba tik neteisingai gaminamas sergant minėtomis ligomis. Šis defektas hemoglobinas yra pašalinamas iš kūno daugiausia per blužnis ir kepenys, o pacientų hemoglobino lygis dažnai yra per mažas, o tai atsispindi paveikslėlyje anemija.
