Mėlynas ženklas

Apibrėžimas

A mėlynė medicinos terminologijoje dar vadinamas hematoma, mėlynėmis ar violetinėmis. Tai yra kraujas nuo sužeistojo kraujagyslė į aplinkinius audinius arba į esamą kūno ertmę. Mėlynės gali atsirasti skirtingose ​​kūno vietose ir dėl įvairių priežasčių.

Skiriama poodinė hematoma, esanti tiesiai po oda, raumeninė hematoma, atsirandanti raumenų skaidulose, ir periostealinė hematoma, atsirandanti periosteum. Dauguma hematomų paprastai yra nekenksmingos ir išgydo pačios. Kita vertus, yra mėlynės smegenys kurį tikrai reikėtų gydyti ir chirurginiu būdu pašalinti.

Mėlynės priežastys

Dauguma mėlynių atsiranda nesunkių nesunkių sužalojimų atvejais. Išorinis smurtinis poveikis, pvz., Kritimas, avarija ar net smūgis, gali pakenkti kraujas laivai ir sukelti kraują į audinius. Išsivysto klasikinė hematoma, kuri daugeliu atvejų nėra pavojinga ir nereikia tikėtis jokių komplikacijų.

Gali atsirasti įvairaus dydžio ir masto mėlynių sporto traumos ar nelaimingų atsitikimų. Eismo įvykių metu mėlynės kūno ertmės gali būti gana pavojinga ir turi būti skubiai gydoma. Be to, hematomos taip pat gali pasireikšti injekcijų metu, kraujas mėginius arba po operacijų. Šių operacijų metu audinys paprastai yra sužeistas, taigi ir mažesnis kraujas laivai iš kurio kraujas galutinai išbėga. Asmenims, kurie reguliariai turi vartoti kraują skystinančius vaistus, tokius kaip „Marcumar“, acetilsalicilo rūgštis (ASA) ar „Phenprocoumonum“, padidėja kraujosruvų rizika greičiau.

Mėlynės be priežasties

Jei asmeniui dažnai atsiranda viena ar kelios mėlynės (mėlynės) be aiškios priežasties, tai reikėtų atidžiau ištirti. Kartais už jų slepiasi rimta liga, pavyzdžiui, hemofilija. Tai yra kraujo krešėjimo sutrikimas, dar vadinamas hemofilija.

Hemofilija yra viena iš labiausiai paplitusių paveldimų ligų. Ši liga neturi tam tikrų krešėjimo faktorių, todėl net mažiausi sužalojimai gali sukelti stiprų kraujavimą. Be to, padidėja rizika, kad kraujavimas organizme gali atsirasti savaime ir sukelti didelį kraujo netekimą. Didėjant amžiui, mėlynos spalvos taip pat pasitaiko dažniau, nes oda tampa vis plonesnė, o padas dažnai būna poodinis riebalinis audinys taip pat mažėja. Oda yra mažiau apsaugota ir todėl jautresnė hematomoms nuo smūgių ir traumų.

Simptomai

Tai, kaip pasireiškia hematomos, labai priklauso nuo traumos sunkumo. Mėlynės, kurios guli tiesiai po oda, dažniausiai pasirodo tamsiai mirusios ir melsvos. Priklausomai nuo hematomos dydžio ir vietos, jie taip pat gali išsipūsti ir būti skausmingi, ypač palietus.

Po kurio laiko mėlynė nusidažo ir tampa blyškesnė. Dėl kraujo ląstelių skaidymo audinyje proceso pagaliau išsivysto žalsvai gelsva dėmė, kuri tampa vis blankesnė. Mėlynos dėmės, esančios giliau audinyje, dažnai tik silpnai matomos išorėje.

Hematomos pilvo ertmėje ar kitos kūno ertmės taip pat gali atsirasti kraujo netekimas, todėl kartais tai pastebima ir paciento kraujotakoje. Jei hematoma išplinta į raumenų audinį, tai gali sukelti skausmas kai juda. Simptomai yra panašūs į skaudantį raumenį po fizinio krūvio. Hematomos taip pat gali atsirasti viduje sąnarių, kuris tada gali sukelti skausmas judėdamas ar net sukeldamas funkcinį sutrikimą.