Kas yra plaučių funkcijos tyrimas?
Plaučių funkcijos testas, kaip rodo pavadinimas, yra tyrimas, kurio metu tikrinama plaučių ir kitų kvėpavimo takų funkcija. Šiuo tikslu galimos įvairios bandymo procedūros:
- Spirometrija (taip pat vadinama „Lufu“ dėl „plaučių funkcijos“)
- Spiroergometrija (plaučių funkcijos tyrimas esant fiziniam stresui)
- Difuzinės talpos nustatymas (dujų mainų tyrimas)
- Bodypletismografija / viso kūno pletizmografija (remiantis tūrio nustatymu)
- kraujo dujų analizė (deguonies ir anglies dioksido kiekio kraujyje nustatymas)
- medicininių tyrimų procedūros (tikslinis aktyviųjų medžiagų poveikis kvėpavimo funkcijai)
Savęs testai, skirti naudoti namuose:
Be didžiausio srauto matavimo, yra keletas paprastų testų, skirtų naudoti namuose, kuriuos galite naudoti patys apytiksliai įvertinti savo plaučių funkciją. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje Plaučių tyrimas namuose.
Plaučių funkcijos tyrimas: reikšmės ir jų reikšmė
Taikant įvairius matavimo metodus atliekant plaučių funkcijos tyrimą, galima įrašyti šias vertes:
- Bendra plaučių talpa: oro tūris plaučiuose pacientui įkvėpus kuo giliau.
- Likutinis tūris: tūris, likęs plaučiuose ir kvėpavimo takuose po intensyvaus iškvėpimo.
- Kvėpavimo tūris (taip pat kvėpavimo tūris): oro kiekis, kurį pacientas įkvepia normaliai kvėpuodamas.
- Įkvėpimo rezervinis tūris: oro kiekis, kurį pacientas gali papildomai įkvėpti po įprasto įkvėpimo.
- Iškvėpimo rezervinis tūris: oro tūris, kurį pacientas gali papildomai iškvėpti po įprasto iškvėpimo
- Didžiausias iškvėpimo srautas (PEF): didžiausias oro srauto stiprumas priverstinio iškvėpimo metu.
- Vienos sekundės talpa (FEV1): kvėpavimo tūris, kurį pacientas gali iškvėpti per pirmąją sekundę po įkvėpimo visa jėga
- Tiffenau indeksas: vienos sekundės pajėgumo ir gyvybinės talpos santykis
- Vidutinis iškvėpimo srautas (MEF): vidutinis kvėpavimo srauto stiprumas, kai plaučiuose vis dar yra tam tikras nustatytas gyvybinės talpos procentas
Plaučių funkcijos tyrimas – Įvertinimas: Standartinių verčių lentelė
Šioje lentelėje pateikiamos standartinės plaučių funkcijos reikšmės. Jei išmatuotos vertės (matuojant pakartotinai) skiriasi nuo šių standartinių verčių, tai rodo plaučių funkcijos sutrikimą, dažnai ir specifinę plaučių ligą.
|
Parametras |
bendra santrumpa |
normalioji vertė |
|
Bendra plaučių talpa |
TC, TLC |
Nuo 6 iki 6.5 litrų |
|
Gyvybinis pajėgumas |
VC |
Nuo 4.5 iki 5 litrų |
|
Liekamasis tūris |
RV |
Nuo 1 iki 1.5 litrų |
|
Kvėpavimo apimtis |
VT |
0.5 litrai |
|
Įkvėpimo rezervinis tūris |
IRV |
|
|
Iškvėpimo rezervo tūris |
ERV |
1.5 litrai |
|
Funkcinis liekamasis pajėgumas |
FRC |
Nuo 2.5 iki 3 litrų |
|
Didžiausias iškvėpimo srautas |
PEF |
>90% normaliosios vertės pagal amžių/lytį |
|
Vienos sekundės talpa |
VASARIO 1 d |
>90% normaliosios vertės pagal amžių/lytį |
|
Tiffenau indeksas |
FEV1: VC |
> 70% |
|
Vidutinis iškvėpimo srautas |
MEF |
>90% normaliosios vertės pagal amžių/lytį |
Kada atlikti plaučių funkcijos tyrimą?
Pavyzdžiui, gydytojas gali jį naudoti, kad nustatytų susiaurėjusius kvėpavimo takus (obstrukciją). Tai dažniausiai pasitaiko sergant įprastomis ligomis, astma ir LOPL. Nukentėjusiųjų plaučių funkcijos įvertinimas rodo, kad sumažėjo vienos sekundės talpa ir Tiffenau indeksas. Jei liekamasis tūris padidėja, tai gali reikšti emfizemą, dažnai vėlyvą obstrukcinės kvėpavimo takų ligos pasekmę.
- Plaučių fibrozė
- Pleuros efuzija: skysčių kaupimasis pleuros ertmėje (= tarpas tarp plaučių ir pleuros)
- Randai arba sąaugų atsiradimas plaučių audinyje arba pleuros ertmėje
- Krūtinės ląstos skeleto apsigimimai
Sumažėjęs plaučių išsiplėtimas sergant tokiomis ligomis rodomas atliekant plaučių funkcijos tyrimą, sumažėjus gyvybinei ir bendrai plaučių talpai.
Ką darote atliekant plaučių funkcijos tyrimą?
Spirometrija
Standartinė, taigi, dažniausiai kiekvieno diagnostinio proceso pradžia yra spirometrija, kurios metu paciento prašoma kartais kvėpuoti stipriau, kartais kaip įprastai per kandiklį. Tyrimą galima derinti su su vaistais susijusių tyrimų procedūromis (pvz., bronchų spazmo tyrimu).
Norėdami sužinoti, kaip tiksliai veikia spirometrija ir kokias išvadas galima padaryti iš išmatuotų verčių, skaitykite straipsnį Spirometrija.
Spiroergometrija
Ką tiksliai turi daryti pacientas atliekant spiroergometriją ir kokia yra rizika, galite perskaityti straipsnyje Spiroergometrija.
Kitas mankštos testas, be spiroergometrijos, yra 6 minučių ėjimo testas. Šiame tyrime gydytojas šešias minutes išmatuoja (lygio) atstumą, kurį pacientas gali įveikti kuo greičiau eidamas – plaučių ligomis sergantys pacientai dažniausiai nuvažiuoja daug mažiau nei sveiki žmonės. Tyrimo metu kartais taip pat matuojamas paciento pulsas, kraujospūdis ir prisotinimas deguonimi.
Jautresnis ir tikslesnis įvairių kvėpavimo takų kintamųjų matavimas yra kūno pletizmografija. Čia pacientas sėdi sandarioje kameroje, panašioje į telefono būdelę. Viena vertus, kol jis kvėpuoja į kandiklį, panašiai kaip spirometrija, gydytojas lygiagrečiai matuoja slėgio pokyčius kameroje.
Norėdami sužinoti, kaip tiksliai vyksta tyrimas ir kokius pranašumus jis turi prieš kitus plaučių funkcijos tyrimus, skaitykite straipsnį Bodypletismografija.
Naudodamas kūnopletizmografijos įrangą (žr. aukščiau), gydytojas taip pat gali išmatuoti plaučių difuzijos pajėgumą. Tai rodo, kaip gerai plaučiai gali keistis kvėpavimo dujomis. Norėdami išmatuoti difuzijos pajėgumą, pacientas įkvepia orą su saugiu anglies monoksido (CO) kiekiu. Tai leidžia gydytojui nustatyti, kaip plaučiai paima deguonį iš įkvėpto oro ir išskiria anglies dioksidą. Norėdami gauti daugiau informacijos, skaitykite straipsnį Bodyplethysmography.
Kraujo dujų analizė
Naudodamas kraujo dujų vertes, gydytojas gali stebėti plaučius ir širdį. Ką tiksliai reiškia kraujo dujų analizės rezultatai, galite perskaityti straipsnyje Kraujo dujų reikšmės.
Maksimalus srauto matavimas
Pacientai, sergantys plaučių ligomis, turi galimybę išmatuoti savo kvėpavimo funkciją namuose naudodami patogų, paprastą didžiausio srauto matuoklį.
Norėdami sužinoti, kurios vertės užregistruojamos matuojant didžiausią srautą ir ką pacientas turi turėti omenyje, skaitykite straipsnį Didžiausio srauto matavimas.
Kokia yra plaučių funkcijos tyrimo rizika?
Tam tikrų pavojų, susijusių su bandymo procedūromis, nėra. Tačiau kelis kartus atlikus plaučių funkcijos matavimą, galite jausti kosulį ar galvos svaigimą. Tačiau tai po trumpo laiko išnyksta.
Ką daryti po plaučių funkcijos tyrimo?
Iškart po plaučių funkcijos tyrimo turėtumėte atkurti normalų kvėpavimo ritmą. Stenkitės ramiai ir tolygiai įkvėpti ir iškvėpti. Jei jaučiate lengvą kosulį ar burnos džiūvimą, turėtumėte šiek tiek išgerti. Gydytojas aptars su jumis rezultatus ir tolesnę procedūrą atlikęs plaučių funkcijos tyrimą.
