Trumpa apžvalga
- Kas yra melioidozė? Melioidozė yra bakterinė liga, dažniausiai pasireiškianti atogrąžų ir subtropikų regionuose. Gydytojai tai taip pat vadina pseudo suodžiais arba Whitmore'o liga. Europiečiams ji svarbi kaip kelionių ir atogrąžų liga.
- Simptomai: Priklausomai nuo ligos eigos, klinikinis vaizdas svyruoja nuo visiško simptomų nebuvimo iki gyvybei pavojingo kraujo apsinuodijimo. Pirmieji požymiai dažniausiai yra karščiavimas, odos infekcijos su gumbų susidarymu ir (arba) plaučių sutrikimai.
- Priežastys: infekcija Burkholderia pseudomallei bakterija
- Diagnostika: patogeno nustatymas (iš odos žaizdų, gleivinių, kraujo ar šlapimo), antikūnų nustatymas kraujyje, kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija vidaus organų abscesams aptikti.
- Gydymas: Antibiotikai kelias savaites ar mėnesius, chirurginis pūlinių šalinimas
- Prevencija: Bendrosios higienos priemonės, odos žaizdų gydymas, negalima skiepytis
Kas yra melioidozė?
Sąvoka pseudo suodžiai reiškia panašumą į įnosę – neporakanopių ligą, kurią sukelia bakterija Burkholderia mallei.
Paskirstymas ir dažnis
Europoje melioidozė pasitaiko tik išskirtiniais atvejais. Dažniausiai keliautojai užsikrečia atogrąžų ir subtropikų regionuose ir įveža ligos sukėlėją. Pagrindinės paplitimo sritys yra Pietryčių Azija (ypač Tailandas), Singapūras ir Šiaurės Australija. Taip pat kartais ši bakterija buvo aptikta Indijoje, Kinijoje, Taivane, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.
Be žmonių, melioidoze serga naminiai ir laukiniai gyvūnai bei graužikai, todėl ši liga priskiriama zoonozei. Tai ligos, kuriomis gyvūnai perduodami žmonėms (ir atvirkščiai).
Kokie yra melioidozės simptomai?
Pasireiškę simptomai kiekvienam žmogui skiriasi. Simptomų spektras apima nuo visiško besimptomio iki gyvybei pavojingo apsinuodijimo krauju.
Ūminės melioidozės simptomai
Oda: patogenui prasiskverbus į odą per mažas žaizdeles, per kelias dienas šioje vietoje atsiranda vietinė, pūlinga odos infekcija, taip pat susidaro nedidelis odos gumbas. Padidėja limfmazgiai, esantys šalia infekcijos vietos. Nukentėjusieji karščiuoja ir jaučiasi blogai. Kai kuriems pacientams odos infekcija išsivysto į „apibendrintą formą“, kuri paveikia visą kūną ir gali būti pavojinga gyvybei.
Plaučių infekcijos požymiai yra
- karščiavimas
- Produktyvus kosulys su iš dalies kraujingais skrepliais
- Greitas kvėpavimas
Apibendrinta forma: Generalizuota melioidozė yra sunkiausia ligos forma. Jis vystosi tiek iš odos, tiek iš plaučių formų. Bakterijos patenka į kraują ir pasiskirsto visame kūne. Gydytojai tai vadina kraujo apsinuodijimu arba sepsiu, kuris, nepaisant gydymo, melioidoze sergantiems pacientams dažnai būna mirtinas.
Kaip gynybinė organizmo reakcija į bakterijas, plaučiuose, kepenyse ir blužnyje, urogenitaliniame trakte, riebaliniame audinyje ir sąnariuose susidaro pūliniai.
Lėtinės melioidozės simptomai
Galimi simptomai yra
- karščiavimas
- naktinis prakaitavimas
- svorio netekimas
- skausmai
Priežastis ir rizikos veiksniai
Melioidozės priežastis yra bakterijos „Burkholderia pseudomallei“ infekcija. Jis atsiranda rizikos zonose drėgnoje dirvoje, purve, tvenkiniuose ir ryžių laukuose ir yra ypač atsparus: patogenas išgyvena mėnesius drėgnose vietose.
Jei bakterija patenka į organizmą, ji gali sukelti rimtą žalą. Tai sukelia toksinai (egzotoksinai) ir fermentai (nekrotizuojanti proteazė), kuriuos gamina pati bakterija. Pastarieji yra abscesų, kurie potencialiai gali susidaryti visuose organuose, sukėlėjai.
Kaip atsiranda infekcija?
Galimas perdavimas iš žmogaus į žmogų, tačiau aprašytas tik pavieniais atvejais. Tas pats pasakytina ir apie užsikrėtusius gyvūnus: naminiai ir laukiniai gyvūnai, taip pat graužikai yra potencialūs, bet reti, nešiotojai, kai artimai bendrauja su žmonėmis.
Rizikos veiksniai
Pagrindinis melioidozės rizikos veiksnys yra kelionės į vietoves, kuriose ligos sukėlėjas yra plačiai paplitęs, ypač Pietryčių Azijoje ir Šiaurės Australijoje.
Ypatingą pavojų kelia ir žmonės, kurie kontaktuoja su ligos sukėlėju dėl profesinių priežasčių. Tai yra veterinarai, skerdyklų darbuotojai ir laboratorijų darbuotojai.
Ką daro gydytojas?
Melioidozės diagnozė dažnai būna sunki, nes liga dažnai pasireiškia tik po kelių savaičių, mėnesių ar net metų po buvimo rizikos zonoje.
Patogenų nustatymas
Antikūnų aptikimas
Diagnozei patvirtinti atliekamas tolesnis tyrimas: gydytojas tiria, ar kraujyje randama antikūnų prieš sukėlėją. Tai įrodo, kad Burkholderia pseudomallei infekcija jau įvyko.
Tolesni tyrimai
Siekdamas aptikti abscesus kūno viduje, gydytojas dažniausiai atlieka papildomus tyrimus. Tam tinka krūtinės, pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija (KT) bei galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Kaip gydoma melioidozė?
Vaistas
Antibiotikai yra pasirenkami vaistai melioidozei gydyti: per pirmąsias dvi – aštuonias gydymo savaites (pradinis gydymas) pacientas per veną gauna veikliąsias medžiagas ceftazidimą arba meropenemą. Tada gydytojas skiria antibiotikų dar trims – šešiems mėnesiams, kuriuos pacientas vartoja per burną (pvz., tablečių pavidalu). Tinkamos veikliosios medžiagos yra trimetoprimas/sulfametoksazolas, doksiciklinas arba amoksicilinas/klavulano rūgštis. Gydytojai šį antrąjį gydymo etapą vadina išnaikinimo terapija.
Nepaisant gydymo, melioidozės karščiavimas paprastai išnyksta tik po devynių dienų!
Chirurgija
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliu atvejų (90 proc.) melioidozė būna ūmi, 10 procentų visų atvejų įgauna lėtinę eigą.
Ūminė melioidozė yra pavojinga gyvybei. Jei bakterijos patenka į kraują, tai sukelia kraujo apsinuodijimą (sepsis), kuris negydomas iki 24 procentų atvejų yra mirtinas per 48–40 valandas. Žmonėms, sergantiems diabetu, susilpnėjusiu imunitetu ar lėtinėmis ligomis, ypač gresia pavojus. Tinkamai gydant antibiotikais, išgyvena daugiau nei 90 proc.
Prevencija
Melioidozės prevencijos galimybės apsiriboja bendromis higienos priemonėmis. Vakcinacijos nėra.
Kadangi ligos sukėlėjas yra plačiai paplitęs vandenyje ir dirvožemyje, keliautojai rizikos zonose turėtų atkreipti dėmesį į asmens higieną ir higienišką maisto ruošimą. Taip pat svarbu kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti odos žaizdas.
