Kada darai neurogrįžtamąjį ryšį?
Galimų neurogrįžtamojo ryšio taikymo pavyzdžiai:
- ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas)
- Autizmas
- Epilepsija
- Stresas ir su stresu susijusios ligos
- Perdegimas ir depresija
- Migrena ir kiti galvos skausmai
- Nerimo sutrikimai, panikos sutrikimai
- miego sutrikimai
- lėtinis skausmas
- priklausomybės sutrikimai, tokie kaip priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų
Paprastai vien neurogrįžtamojo ryšio nepakanka norint sėkmingai gydyti ligą. Todėl gydytojai linkę naudoti neurogrįžtamąjį ryšį kaip papildomą terapiją kartu su kitais gydymo komponentais, tokiais kaip vaistai ir pokalbių terapija.
Neurofeedback našumui pagerinti
Neurofeedback terapija yra veiksmingas palaikomasis daugelio ligų ir nusiskundimų gydymas. Šį metodą taip pat kartais naudoja sportininkai ir medicinos specialistai (pvz., chirurgai), kad pagerintų savo gebėjimą atlikti ir susikaupti.
Kaip tiksliai veikia neurofeedback?
Gydytojas priklijuoja nedidelius elektrodus ant paciento galvos. Jis naudoja juos elektriniam smegenų aktyvumui atlikti naudojant EEG. Smegenų bangos rodomos kaip bangos. Tačiau pasauliečiui juos sunku išaiškinti. Dėl šios priežasties pacientui ekrane rodoma grafinė seka, pavyzdžiui, judantis lėktuvas. Tai kyla arba sumažėja priklausomai nuo to, kaip keičiasi smegenų veikla.
Neurofeedback mokymai
Neurologinio grįžtamojo ryšio treniruotėse pacientas dabar turėtų išmokti sąmoningai paveikti įvairias smegenų funkcijas, tokias kaip koncentracija, atmintis, atsipalaidavimas ir kt., remiantis paprastu vaizdiniu vaizdu. Vaikams šios treniruotės rengiamos žaismingai: už sėkmingą lėktuvo „judinimą“ skiriami atlygio taškai.
Ar neurogrįžtamasis ryšys yra pavojingas ar skausmingas?
Net jei gandas tęsiasi – neurofeedback pacientui neduoda elektros šoko! Pritvirtinti elektrodai skirti tik smegenų veiklai matuoti, ir tai nėra nei skausminga, nei pavojinga.
