Neurotrofinė keratopatija yra akių liga, ypač jos ragena (mediciniškai ragena). Tai sukelia labai jautraus ten esančio nervinio audinio pažeidimas, turintis rimtų pasekmių visai akiai. Moksle paprastai vartojamas terminas keratitis neuroparalytica. TLK-10 klasifikacija yra H16.2.
Kas yra neurotrofinė keratopatija?
Neurotrofinės keratopatijos židinys yra ragena. Tai yra išorinės dalies dalis oda akies obuolio uždarymas. Paprastai tai aiškiai rodo visas sluoksnis ašarų skystis. Jo kreivumas užtikrina, kad krintanti šviesa lūžtų, todėl yra svarbi teisingam matymui. Rageną kerta daugybė nervai ir todėl laikoma viena jautriausių kūno struktūrų pagal temperatūrą, skausmas ir liesti. nervai kilę iš oftalmologinio nervo, antrinės šakos trišakis nervas. Jei šis nervas ar individas nervai ragenoje yra tiesiogiai pažeistos, gali išsivystyti neurotrofinė keratopatija. Tačiau tai paveikė tik keletą pacientų. Vien Europoje tik 0.05 proc. Visų gyventojų buvo diagnozuotas vienas iš trijų nustatytų sunkumo laipsnių.
Priežastys
Pagrindinė neurotrofinės keratopatijos priežastis yra sumažėjusi sekrecija ašarų skystis sukeltas nervų pažeidimas, kuris paprastai aprūpina rageną pakankamai maistinių medžiagų, tuo pačiu užtikrinant saugų apsauginį skydą. Jei šioje srityje yra sutrikimų, atsiranda degeneracinių pokyčių. Galimi įvairūs degeneracijos atvejai, veikimo apribojimai, regresijos, taip pat sunkiais atvejais ragenos opos (mediciniškai Ulcus corneae). žaizdų gijimas tuo pačiu metu sutrikusi ragenos dalis. Nervų pažeidimo sukėlėjai yra beveik dvidešimt procentų visų atvejų pūslelinė virusai ir jų sukeltos infekcijos. Be to, fiziniai sužalojimai, cheminiai nudegimai, neteisingas kontaktinius lęšius ar chirurginių procedūrų metu padarytos klaidos taip pat gali būti priežastys. Tačiau rečiau pagrindinės ligos, tokios kaip diabetas cukrinis diabetas, išsėtinė sklerozė or raupsai yra atsakingi už ligą. Tas pats pasakytina apie įvairius navikus, cistas ir abscesus. Kita vertus, įgimtos akių ligos vargu ar vaidina reikšmę formuojantis neurotrofinei keratopatijai.
Simptomai, skundai ir požymiai
Neurotrofinė keratopatija paprastai pasireiškia gana neapibrėžtai. Dauguma simptomų taip pat pasireiškia sergant kitomis akių ligomis ir jų negalima aiškiai priskirti neurotrofinei keratopatijai. Tačiau aiškiausias ligos požymis yra sumažėjęs ragenos jautrumas. Dėl to pacientas vargu ar visiškai nesuvokia tam tikrų dirgiklių, tokių kaip prisilietimas ar temperatūros skirtumai. Todėl nukentėję asmenys yra skausmas- nemokama net sunkioje ligos stadijoje. Neurotrofinė keratopatija tampa matoma dėl ryškios kitaip skaidrios ragenos neskaidrumo. Be to, galima pastebėti pastebimą akies paraudimą ir sumažėjusį mirksėjimo refleksą. Ankstyvosiose stadijose pacientų regėjimo aštrumas gali šiek tiek svyruoti. Tačiau kuo sunkesnė ligos progresija, tuo silpnesnis tampa pažeistos akies regėjimo aštrumas.
Ligos diagnozė ir eiga
Norint diagnozuoti neurotrofinę keratopatiją, pirmiausia reikia išsamią istoriją nustatyti priežastį. Kita vertus, būtina atlikti įvairius medicininius tyrimus, pavyzdžiui, ragenos jautrumo tyrimą ar ašarų plėvelės funkcinį tyrimą. Dėl dviprasmiškų simptomų būtina atlikti ypač kruopštų tyrimą, kad kuo anksčiau būtų išvengta ligos progresavimo. Negydoma neurotrofinė keratopatija gali vadovauti iki ragenos išopėjimo, ragenos praradimo ar bent jau prakiurimo arba vadinamojo aseptinio nekrozė. Tai gali sukelti gretutinius pokyčius junginė net lengvais atvejais ir vėlesniame etape kelia grėsmę visai akiai.
Komplikacijos
Neurotrofinė keratopatija gali vadovauti iki sunkių komplikacijų, ypač trečioje stadijoje. Nes liga nėra lydima skausmas, jis dažnai neatpažįstamas, kol nevėlu. Todėl net ir kartais regėjimo aštrumo svyravimai turėtų būti priežastis skubiai kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta visiško ragenos sunaikinimo. Ligos metu visada yra bakterijų pavojus superinfekcija. Šiuo atveju rageną puola ne tik virusai bet ir bakterijos ir grybai. Dėl to vadinamasis ragenos opa gali vystytis. Ragenos opa yra ragenos opa, kuriai būdinga skausminga ir nuolatinė opa laistyti akis. Išleistoje sekrete gali būti net pūliai, kuris rodo bakterinę infekciją. Tada akis yra uždegimas ir labai jautrus šviesai. Kartais akies vokas taip pat pastebimas spazmas, kuriam būdingas per didelis abiejų pusių mirksėjimas nuovargis, emocinė įtampa ar ryškios šviesos dirgikliai. Vokas spazmas gali net kelias valandas užsimerkti. Apskritai regos aštrumas (regėjimo aštrumas) pablogėja ragenos opoms. Sunkiais atvejais gali atsirasti ragenos perforacija. Tai kelia didelę grėsmę akiai ir gali vadovauti į aklumas. Norint išvengti šios rimtos komplikacijos, be visapusiškos būtinos ir chirurginės intervencijos antibiotikas gydymas.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Kai sutrinka regėjimas, akių skausmasir pastebimi kiti žinomi neurotrofinės keratopatijos požymiai, nurodomas apsilankymas pas gydytoją. Jei fiziniai skundai atsiranda nenustačius aiškios priežasties, būtina paaiškinti šeimos gydytojo konsultaciją. Tai ypač pasakytina apie didėjančius akių skundus ar padidėjusį ragenos jautrumą. Pakartotinis ašarojimas, taip pat patinimas akių srityje geriausiai išsiaiškinamas nedelsiant. Gydytojas gali diagnozuoti neurotrofinę keratopatiją ir, jei reikia, pradėti gydymą tiesiogiai arba nukreipti pacientą pas specialistą. Rizikos grupėje yra žmonės, neseniai užsikrėtę virusine infekcija ar akimis pūslelinė zoster. Fizinių sužalojimų ir cheminių medžiagų aukos nudegimai taip pat turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, jei jie turi minėtų simptomų. Geriausia, kad po chirurginės ar neurochirurginės procedūros kamuotųsi minėti simptomai, apie tai informuoti atsakingą gydytoją. Tas pats pasakytina ir apie simptomus, atsiradusius naudojant kontaktinius lęšius ar tropinių vaistų. Diabetas, raupsai ir išsėtinė sklerozė pacientai turėtų informuoti atsakingą gydytoją apie neįprastus akių srities simptomus. Neurotrofinę keratopatiją gydo oftalmologas ar internistas. Sunkiai sergantys pacientai turi būti gydomi specializuotoje klinikoje.
Gydymas ir terapija
Neurotrofinės keratopatijos gydymas išlieka sunkus ir visiškai priklauso nuo paciento individualios apraiškos. Pasak jo, naudojant dabartinius gydymo metodus, optimalios sėkmės retai galima pasiekti, todėl pagrindinis dėmesys skiriamas ligos plitimo prevencijai. Tai daugiausia pasiekiama administracija neišsaugotų ašarų pakaitalas skysčio, kad ragena vėl būtų aprūpinta pakankamai maistinių medžiagų. Kai kuriais atvejais specialus patentuotas serumas akių lašai paruoštas iš paciento kraujas šiam tikslui yra naudingas serumas. Gydomasis kontaktinius lęšius galima nešioti ragenai apsaugoti. Arba galima atlikti operaciją, kad būtų uždaryta visa ar dalis jos akies vokas arba vaisiaus vandenų transplantatą galima prisiūti prie ragenos. Lygiagrečiai uždegimas paprastai gydomas specialiu akių tepalu ar geliu. Esamos opos dažnai mažėja administracija of antibiotikai. Čia galima rinktis tabletės formą ir vietinę programą. Jei neurotrofinė keratopatija yra pagrįsta konkrečia pagrindine liga, dvilypė terapija yra būtinas pacientui. Čia būtina sustabdyti ragenos pažeidimo plitimą ir tuo pačiu kovoti su faktine priežastimi. Tai taikoma, pavyzdžiui, diabetas cukrinis diabetas arba išsėtinė sklerozė, taip pat pašalinus suveikusius navikus ar cistas.
Perspektyva ir prognozė
Pacientų, sergančių neurotrofine keratopatija, prognozė priklauso nuo esamos priežasties. Jei yra cheminis nudegimas, žala paprastai yra negrįžtama ir išgydyti neįmanoma. Jei yra virusinė liga, reikia skirti vaistus, kad virusas neplistų ir tuo pačiu sunaikintų. Paprastai nukentėjusįjį kamuoja tolesnis diskomfortas, kuris vėliau paprastai visiškai atsitraukia. Cistos ir abscesų atveju, norint pagerėti, dažnai reikalinga chirurginė intervencija. Jei nukentėjęs asmuo kenčia nuo naviko, tolesnę ligos eigą lemia ligos progresas, taip pat gydymo galimybės. Esant pažengusiai ligos stadijai, nepaisant visų pastangų, pacientui gresia priešlaikinė mirtis. Jei neurotrofinę keratopatiją sukelia neteisingas vaizdinės medžiagos naudojimas AIDS, būtina pakeisti pagalbinių priemonių naudojimą. Priešingu atveju gali padidėti simptomai. Apskritai, nukentėjusiųjų gydymo būdai paprastai pašalina esamus pažeidimus, tačiau ne visada jie visiškai išgydomi. Geriausi įmanomi rezultatai pasiekiami nustačius diagnozę ir terapija pradedamas iškart, kai pirmasis sveikatai atsiranda pažeidimų. Gydytojai dažnai stengiasi suvaldyti ligos progresą ir sumažinti antrinės rizikos riziką sveikatai problemų. Negydant simptomų padaugės.
Prevencija
Svarbiausia neurotrofinės keratopatijos prevencinė priemonė yra ragenos apsauga ir sužalojimų išvengimas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamą kontaktinių lęšių naudojimą, apsauginių akinių dėvėjimą pavojingose situacijose ir savanoriško lazerinio refrakcijos klaidų gydymo riziką. Kruopšti higiena ir reguliarūs patikrinimai oftalmologas taip pat svarbu.
Požiūris
Kadangi nervui padaryta žala dažniausiai neišgydoma, neurotrofinė keratopatija išlieka visą gyvenimą. Todėl, terapija pritaikytas ligos stadijai, paprastai yra paciento kasdienės veiklos dalis. Dėl nepakankamo ragenos jautrumo ne visada pastebimi neurotrofinės keratopatijos paūmėjimai. Nuolatinė eksperto kontrolė oftalmologas todėl yra privalomi. Oftalmologas gali užregistruoti ir dokumentuoti ligos eigą, matuodamas regėjimo aštrumą. Jei ragenos pažeidimai atsiranda pakartotinai, gydoma toliau priemonės gali prireikti. Tai apsaugo rageną ir apsaugo nuo navikų atsiradimo. Kadangi ragena nebėra tokia atspari neurotrofinei keratopatijai, ateityje ji turėtų būti specialiai apsaugota. Tai apima apsauginių akinių dėvėjimą atliekant pavojingą veiklą, vengiant ryškios šviesos šaltinių ir tinkamo kontaktinių lęšių apskritimo. Pacientai taip pat turėtų pasirūpinti tinkamomis poilsio pertraukomis tarp stipraus akies krūvio. Tai apima darbą esant mažam ryškumui arba nuolatinį žiūrėjimą į ekraną. Gėrimo protokolai padeda stebėti ir optimizuoti dienos skysčių kiekį. Tai užtikrina, kad akis tiekiama pakankamai ašarų skystis. Visa tai prevencinė priemonės gali palankiai paveikti ligos eigą, tačiau nepakeičia reguliaraus apsilankymo pas gydytoją.
Ką galite padaryti patys
Kasdieniniame gyvenime akis neturėtų būti veikiama ryškių šviesos šaltinių. Reikėtų vengti žvilgsnio tiesiai į saulę ar į ryškius lempos prožektorius. Procesas gali sužeisti akį ir dar labiau sustiprinti esamus simptomus. Be to, skaitant ar dirbant prie kompiuterio ekrano reikia atkreipti dėmesį į tai, kad aplinka nebūtų per tamsi. Ši aplinkybė taip pat lemia perkrovą regos nervas ir į diskomfortą. Jei nukentėjęs asmuo pastebi, kad per daug apkraunama akis, pertraukas reikia daryti nedelsiant. Akiai turėtų būti suteikta galimybė atsinaujinti poilsio metu. Per šį laiką jokia veikla, pvz., Skaitymas, rašymas ar televizoriaus žiūrėjimas, neturėtų vykti. Norint užtikrinti, kad akis visada būtų aprūpinta pakankamu kiekiu ašarų skysčio, reikėtų stebėti dienos gėrimų kiekį ir, jei reikia, jį optimizuoti. Kai tik pastebimas akies sausumas, nukentėjęs asmuo turėtų reaguoti. Pažeidus akies sritį, visada būtina kreiptis į gydytoją. Panašiai, jei regėjimas svyruoja, reikėtų pradėti tolesnį vizitą. Savipagalba priemonės nepakanka tinkamai nustatyti, ar atsirado jautrios zonos defektų. Tik tiksliai matuojant regėjimą, galima nustatyti ir užregistruoti anomalijas ir pažeidimus.
