Pėdoje yra skeleto raumenys, kaip ir kitose kūno dalyse. Šie pėdos raumenys topografiškai suskirstyti į pėdos nugaros (dorsum pedis) ir pado (planta pedis) raumenis. Be to, pado raumenys yra suskirstyti į didžiojo ir mažojo piršto raumenis bei vidurio srities raumenis.
Paprastai skiriami trumpi ir ilgi pėdos raumenys. Ilgųjų pėdų raumenų raumenų pilvai guli ant apatinės koja ir tik jų Sausgyslės bėgti palei koją. Pėdos raumenys įgalina skirtingą pėdos judėjimo laipsnį, taip pat dalyvauja stabilizuojant pėdą einant.
Trumpi pėdos raumenys
Trumpi pėdos nugaros raumenys remiasi į kojos viršutinę dalį kaulai ir dar vadinamos vidine raumenų grupe, nes jos yra tiesiai pėdos srityje. Skiriamas piršto prailgintuvas, kuris vienas patraukia prie didžiojo piršto. Tai vadinama Musculus extensor hallucis brevis ir yra atsakinga už judėjimą, ypač tempimo ir traukiant didįjį pirštą.
Jis eina iš priekio kulno kaulas (calcaneus) iki didžiojo piršto galinio nario pagrindo. Šalia šio raumens yra trumpasis piršto tiesėjas, kuris medicinos terminologijoje vadinamas raumens tiesiamuoju digitorum brevis. Tai taip pat kyla iš kalkakmenio priekio ir yra padalinta į tris raumenų pilvus.
Iš kiekvieno iš šių raumenų pilvo atsiranda sausgyslė, kuri prasideda palyginti toli į priekį nuo antrojo iki ketvirtojo piršto. Šis raumuo taip pat sukelia kojų pirštus ir juos traukia link apatinės dalies koja. Šis judėjimas vadinamas dorsiflexion.
Tai lenkimas pėdos nugaros kryptimi. Mažasis ir taip penktasis pirštas dažnai neturi sausgyslės, kilusios iš raumens. Sausgyslė būna tik labai retai ir apskritai anatomija gali būti labai skirtinga, todėl kai kurios Sausgyslės gali trūkti. Abu pirmiau minėtus raumenis jaudina tas pats nervas - nervus fibularis, kuris leidžia atlikti judesį.
Visi šios serijos straipsniai:
