Parathormonas: ką reiškia jūsų laboratorijos vertė

Kas yra parathormonas?

Parathormonas yra hormonas, susidedantis iš 84 aminorūgščių (baltymų statybinių blokų) ir dar vadinamas PTH arba paratirinu. Jei kalcio kiekis kraujyje sumažėja (hipokalcemija), vadinamosios pagrindinės prieskydinių liaukų ląstelės gamina parathormoną. Jis kaulus pasiekia pirmiausia per kraują. Čia jis stimuliuoja osteoklastus per sudėtingą sistemą. Tai specialios ląstelės, kurios ardo kaulinį audinį. Proceso metu išsiskiria kalcis ir fosfatas.

Tuo pačiu metu parathormonas veikia inkstus ir užtikrina, kad su šlapimu pasišalintų daugiau fosfato, o kalcis vėl pasisavintų į organizmą.

Apskritai tai reiškia, kad parathormonas padidina kalcio kiekį ir sumažina fosfatų kiekį kraujyje. Kuo mažiau fosfatų kraujyje, tuo daugiau kalcio gali laisvai būti kraujyje, kitaip jie susijungia ir sudaro sunkiai tirpų kompleksą. Kalcio-fosfato kompleksai gali nusėsti audiniuose, organuose, taip pat arterijose ir sukelti kraujotakos sutrikimus.

Vitaminą D3 (kalcitriolį) taip pat sintetina inkstuose prieskydinės liaukos hormonas. Žarnyne jis padidina kalcio pasisavinimą iš dietos.

Parathormono atitikmuo yra hormonas kalcitoninas, kuris gaminamas skydliaukėje. Jis turi priešingą poveikį parathormonui: kalcitoninas mažina kalcio ir padidina fosfatų kiekį.

Gydytojas, įtaręs kalcio ir fosfato pusiausvyros sutrikimą, matuoja prieskydinių liaukų hormono kiekį kraujyje. Be to, išmatuota vertė rodo prieskydinės liaukos ligas, tokias kaip hiper- ar hipofunkcija. Parathormono reikšmė (PTH vertė) visada nustatoma kartu su kalcio ir fosfato reikšmėmis.

Normalios parathormono vertės

Parathormono kiekis kraujyje nustatomas pagal serumą. Kraujas paprastai imamas ryte iš tuščio paciento. Įvairūs fermentai parathormoną greitai skaido, todėl mėginys turi būti greitai apdorojamas. Sveikų suaugusiųjų parathormono kiekis kraujyje paprastai yra nuo 15 iki 65 pikogramų mililitre (pg/ml). Pastaba: kaip ir daugelio laboratorinių verčių atveju, tikslus atskaitos diapazonas priklauso nuo metodo.

Kada parathormono kiekis per mažas?

Kaip normali organizmo reakcija, prieskydinių liaukų hormono visada būna mažai, kai kalcio kiekis kraujyje yra didelis (hiperkalcemija). Tačiau kalcio kiekis gali padidėti ir dėl ligų, dėl kurių prieskydinės liaukos hormono lieka per mažas.

Jei tuo pačiu metu sumažėja prieskydinių liaukų ir kalcio kiekis, atsiranda nepakankama prieskydinių liaukų veikla (hipoparatiroidizmas): nors kalcio kiekis yra per mažas, prieskydinės liaukos nepajėgia gaminti ir išskirti daugiau parathormono kaip atsakomosios reakcijos. Dažniausiai priežastis yra skydliaukės operacija arba jos srityje arba autoimuniniai procesai. Blogiausiu atveju hipokalcemija sukelia traukulius ir širdies aritmijas.

Kada parathormono kiekis yra per didelis?

Kaip minėta aukščiau, prieskydinių liaukų hormono fiziologiškai padaugėja, kai kraujyje sumažėja kalcio (hipokalcemija). Tačiau kai kuriems žmonėms yra padidėjęs prieskydinių liaukų aktyvumas, dėl kurio susidaro per daug parathormono. Tai vadinama hiperparatiroidizmu.

Daugeliu atvejų tai yra autonominė hiperfunkcija (pirminis hipertiroidizmas). Daugeliu atvejų tai sukelia gerybinis prieskydinės liaukos navikas (adenoma). Kita galima priežastis – prieskydinės liaukos padidėjimas (hiperplazija) arba – rečiau – piktybinis navikas (karcinoma).

Bet kokia hiperparatiroidizmo forma skatina kaulų retėjimą ir remodeliavimąsi. Tai gali būti matoma rentgeno spinduliuose ir dažnai sukelia kaulų ir sąnarių skausmą. Kiti galimi simptomai yra pykinimas, vėmimas, inkstų akmenligė ir virškinimo trakto opos.

Ką daryti, jei prieskydinės liaukos hormonas yra padidėjęs arba sumažėjęs?

Gydymas grindžiamas pagrindine liga. Sumažėjusį kalcio kiekį sergant hipoparatiroidizmu galima kompensuoti išgertu kalciu ir vitaminu D. Navikų gydymas priklauso patyrusių onkologų žinioms.

Sergant pirminiu hiperparatiroidizmu, chirurginiu būdu pašalinamos savarankiškai (autonomiškai) funkcionuojančios prieskydinių liaukų dalys. Antrinio hiperparatiroidizmo gydymas inkstų ligų fone apima subalansuotą skysčių vartojimą ir griežtą kraujospūdžio kontrolę. Be to, reikėtų vengti maisto, kuriame gausu fosfatų, pavyzdžiui, riešutų, taip pat reikėtų vartoti vitamino D. Tikslas – normalizuoti parathormono kiekį kraujyje.