Trumpa apžvalga
- Priežastys: Pavyzdžiui, susijaudinimas, šaltis, bet ir įvairios ligos (pvz., Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, insultas, nervų pažeidimas, hipertiroidizmas, Vilsono liga, Alzheimerio liga, kepenų nepakankamumas), alkoholis ir vaistai.
- Simptomai: Tremoras pasireiškia reguliariais, ritmingais raumenų susitraukimais. Kursas skiriasi priklausomai nuo tremoro tipo
- Kada kreiptis į gydytoją: jei raumenų tremoras išlieka ilgą laiką ir nėra akivaizdaus paaiškinimo
- Gydymas: priklausomai nuo tremoro sukėlėjo, pvz., vaistais, ergoterapija, smegenų stimuliatoriais, atsipalaidavimo pratimais
- Diagnostika: paciento apklausa, fizinis ir neurologinis tyrimas, kraujo tyrimas, elektromiografija (EMG), kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), smegenų skysčio tyrimas
Kas yra drebulys?
Situacija kitokia, jei drebulys yra stipresnis ir apsunkina tam tikrus veiksmus. Tada drebulys tampa reikšmingesnis nukentėjusiems. Taip jau gali būti, jei drebame nuo šalčio, „dreba“ keliai iš susijaudinimo ar dreba raumenys nuo išsekimo. Tačiau galime drebėti ir dėl (rimtos) ligos.
Tremoras pasireiškia nevalingu ir ritmingu galvos, galūnių ar viso kūno purtymu.
Kai kurie žmonės kenčia nuo tremoro tiek, kad dėl to labai pablogėja kasdienė veikla, pavyzdžiui, valgymas ar rašymas. Kitiems tremoras yra toks lengvas, kad neturi patologinės reikšmės.
Tremoro tipai
Gydytojai skiria ramybės tremorą, kuris atsiranda, kai atitinkama kūno dalis atpalaiduojama, ir vadinamąjį veiksmo tremorą. Pastaruosius savo ruožtu galima suskirstyti į tris kategorijas:
- Judėjimo drebulys atsiranda, kai judesiai atliekami nevalingai, ty nesąmoningai ar ne tikslingai, pavyzdžiui, geriant iš puodelio.
- Ketinimo drebulys atsiranda tada, kai siekiama labai konkretaus tikslo, pavyzdžiui, kai norite pirštu paliesti nosies galiuką. Žmonėms, turintiems tyčinį tremorą, amplitudė, ty tremoro amplitudė, didėja, kuo arčiau ranka priartėja prie tikslinio objekto. Tai ypatinga judėjimo drebėjimo forma.
Todėl drebulys gali atsirasti tam tikrose situacijose, kai atliekama tam tikra veikla, pvz., rašoma (specifinis drebulys) arba priimant tam tikrą laikyseną (padėčiai būdingas drebulys).
Tremoras taip pat skirstomas į skirtingas formas, priklausomai nuo dažnio ir intensyvumo:
- Žemo dažnio, palyginti plataus masto drebulys, kurio dažnis mažesnis nei keturi „tūkstančiai“ per sekundę (nuo dviejų iki keturių Hz)
- Aukšto dažnio drebulys, pasireiškiantis kaip smulkus tremoras iki 15 Hz
Tremoras taip pat gali būti suskirstytas pagal lokalizaciją: galvos, rankų ar kojų drebulys.
Skirtingi tremoro tipai apima esminį tremorą, distoninį tremorą, ortostatinį tremorą ir psichogeninį tremorą.
Tremoro tipas suteikia gydytojui užuominų apie raumenų tremoro priežastį.
Kaip progresuoja esminis tremoras?
Esminis (kartais taip pat vadinamas „esminiu“) tremoras yra labiausiai paplitusi tremoro forma ir pasireiškia bet kuriame amžiuje. Esminis tremoras sergantiems pacientams dėl drebėjimo gali tekti keisti darbą arba jie gali būti nedarbingi, o tai reiškia, kad jiems gali tekti išeiti į pensiją.
Tačiau, priklausomai nuo jo formos, drebulys gali pasireikšti įvairiais būdais. To pavyzdžiai yra
- Ortostatinis tremoras: tipiškas yra aukšto dažnio kojų raumenų tremoras, kuris ne visada matomas. Paveikto asmens padėtis tampa netvirta. Retkarčiais jie taip pat turi netvirtą eiseną ir atitinkamai linkę kristi.
- Tremoras sergant Parkinsono liga: Parkinsono liga sergantys pacientai daugiausia kenčia nuo tremoro ramybės būsenoje (drebulys atsiranda, pavyzdžiui, kai ranka laikosi ant kelių). Judėjimo metu raumenų tremoras iš dalies pagerėja.
- Holmso tremoras: atsiranda lėtas, neritminis drebulys.
- Minkštojo gomurio tremoras: tai pasireiškia ritmingais minkštojo gomurio (= minkštosios gomurio dalies) judesiais.
- Psichogeninis tremoras: Paprastai drebulys pasireiškia tik periodiškai ir įvairaus laipsnio. Jis taip pat nurimsta, kai nukentėjęs asmuo yra išsiblaškęs.
Kokios galimos priežastys?
Ypatingas atvejis yra vadinamasis psichogeninis tremoras, atsirandantis dėl didelio emocinio streso. Pavyzdžiui, gali nukentėti traumuoti kariai – anksčiau jie buvo vadinami „karo drebėjimais“.
Tyčinis tremoras dažnai sukeliamas smegenyse, todėl jis dar vadinamas smegenėlių tremoru.
Fizinės tremoro priežastys
Kai kuriais atvejais raumenų tremoro priežastis yra fizinė liga. Pavyzdžiai yra
- Esminis / esminis tremoras: nežinoma, kas jį sukelia, tačiau manoma, kad tai yra genetinė priežastis. Esminis tremoras pasireiškia šeimose, bet pasitaiko ir be šeiminio polinkio.
- Ortostatinis tremoras: ortostatinio tremoro priežastis nežinoma. Jis gali pasireikšti kaip vadinamasis antrinis ortostatinis tremoras sergant Parkinsono liga arba po nedidelio smegenų kamieno pažeidimo.
- Distonija: sutrikimas smegenų motoriniuose centruose. Tai sukelia patologinį, nevalingą raumenų įsitempimą, dėl kurio atsiranda netaisyklinga laikysena. Pavyzdžiui, sergantieji nenatūraliai pakreipia galvą į vieną pusę (distoninis tortikolis). Distoniją lydi drebulys arba ji tokia skelbiasi.
- Hipertiroidizmas (padidėjusi skydliaukės veikla): Sergant hipertiroidizmu, skydliaukė gamina per daug hormonų. Rezultatas yra psichomotorinis susijaudinimas: pacientai yra neramūs, nervingi ir dažnai jaučiasi pirštų drebulys.
- Greivso liga (autoimuninė hipertiroidizmas): Greivso liga yra autoimuninis skydliaukės uždegimas. Tai sukelia hipertiroidizmą, kurį gali lydėti drebulys.
- Išsėtinė sklerozė: Žmonės, sergantys išsėtine skleroze, taip pat dažnai kenčia nuo tremoro. Tai sukelia uždegimas paciento smegenyse.
- Be to, insultas kartais sukelia vadinamąjį Holmso tremorą, kurį sukelia perėjimo iš smegenų kamieno į vidurines smegenis pažeidimas. Naujausi tyrimai taip pat susiejo insultą su Parkinsono ligos išsivystymu.
- Smegenų uždegimas (encefalitas): Smegenų uždegimas, pavyzdžiui, dėl tymų, raudonukės ar erkinio encefalito infekcijos, yra susijęs su nervų ląstelių pažeidimu. Tai gali sukelti tremorą.
- Wilsono liga: Sergant šia liga, sutrinka vario metabolizmas kepenyse. Dėl to organizmas kepenyse, akyse ir smegenyse kaupia daugiau gyvybiškai svarbių mikroelementų, o tai sukelia funkcinius sutrikimus ir drebulį.
- Alzheimerio liga: Sergant Alzheimerio liga, smegenų nervinės ląstelės išsigimsta. Be atminties ir mąstymo praradimo, pasekmės taip pat yra motorikos sutrikimai ir drebulys.
- Kepenų nepakankamumas: kepenys yra svarbiausias organizmo detoksikacijos organas. Jei tai nepavyksta, kaupiasi toksiški medžiagų apykaitos produktai, dėl kurių taip pat gali atsirasti neurologinių ir motorinių sutrikimų. Tremoras yra vienas iš kepenų nepakankamumo simptomų.
- Nervų pažeidimas: Nervų pažeidimas (neuropatijos), pvz., toksinių medžiagų, diabeto ar tam tikrų infekcinių ligų sukeltas pažeidimas, taip pat gali pasireikšti drebėjimu. Tada ekspertai kalba apie neuropatinį tremorą.
- Gomurio tremoras (minkštojo gomurio tremoras): atsiranda pažeidžiant smegenis, be kita ko (simptominis minkštojo gomurio tremoras). Esminio minkštojo gomurio tremoro priežastis neaiški. Jį dažnai lydi spragtelėjimas ausyje.
- Šalutinis vaistų poveikis: kai kurie vaistai gali sukelti tremorą kaip šalutinį poveikį. Tai apima, pavyzdžiui, neuroleptikus, kuriuos gydytojai vartoja psichozei gydyti, ir antidepresantus, kuriais gydoma depresija, taip pat obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai, nerimo sutrikimai ir panikos priepuoliai.
- Apsinuodijimas: apsinuodijimas sunkiaisiais metalais (gyvsidabriu, arsenu, švinu ir kt.) taip pat dažnai sukelia drebulį, be kitų simptomų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Drebulys ne visada reikalauja medicininio gydymo. Tačiau kreipkitės į gydytoją, jei raumenų drebulys išlieka ilgą laiką ir nėra akivaizdaus paaiškinimo, pavyzdžiui, karščiavimas, šokas ar peršalimas. Tada drebulys gali būti (rimtos) ligos, kurią turi gydyti gydytojas, požymis.
Tremoras: gydymas
Vaistų terapija
Daugeliu atvejų tremoras (pvz., esminis tremoras) gali būti gydomas vaistais, net jei išgydyti ne visada įmanoma. Pavyzdžiui, naudojami šie
- Beta blokatoriai: Esminio tremoro gydymas apima beta blokatorių skyrimą. Gydytojai taip pat dažnai skiria šiuos vaistus nuo aukšto kraujospūdžio.
- Antikonvulsantai: jie ypač naudingi esant didelės amplitudės raumenų drebėjimui.
- L-Dopa: Parkinsono ligos sukeltas drebulys pagerinamas vartojant L-Dopa.
- Botox injekcijos: daugeliu atvejų jos padeda nuo balso ir galvos drebėjimo. Botulino toksinas sumažina sužadinimo perdavimą į raumenis. Tokiu būdu raumenų susitraukimas sumažėja arba visiškai sustoja.
Smegenų širdies stimuliatorius
Profesinė terapija
Kaip darbo terapijos dalis pacientai mokosi, kaip geriau susidoroti su drebuliu. Jei drebulys labai trukdo rašyti, pavyzdžiui, gali būti naudinga dažnai daryti pertraukėles rašant, rašyti tik spausdintinėmis raidėmis arba padidinti rankos paviršiaus plotą. Valgant drebulį susidoroti lengviau, jei valgydami alkūnėmis atsiremiate į stalviršį.
Tremoras: ką galite padaryti patys
Net jei raumenų tremoras yra organinis, jis dažnai sustiprėja esant psichinei įtampai. Todėl atsipalaidavimo pratimai, tokie kaip autogeninė treniruotė, progresyvus raumenų atpalaidavimas pagal Jacobsoną, joga ar meditacija, gali turėti teigiamą poveikį. Todėl išmokti atsipalaidavimo metodą yra labai naudinga žmonėms, sergantiems drebuliu.
Tremoro diagnozė: ką daro gydytojas?
Pirmiausia gydytojas pasikalba su pacientu, kad išsiaiškintų jo ligos istoriją (anamnezę). Galimi klausimai:
- Kiek laiko jus kankina drebulys?
- Kurios jūsų kūno dalys dreba?
- Ar raumenų drebulys atsiranda ramybės būsenoje ar daugiausia judant?
- Koks yra tremoro dažnis?
- Kokio stiprumo yra amplitudė, ty kaip išplitęs drebulys?
- Ar turite kokių nors pagrindinių ligų (pvz., diabetas, kepenų liga)?
- Ar vartojate kokius nors vaistus? Jei taip, kokius?
Egzaminai
Jei reikės, po ligos istorijos apklausos bus atliekami įvairūs tyrimai – siekiant nustatyti tam tikras ligas kaip tremoro priežastį. Jie apima
- Fizinė apžiūra: tai padeda nustatyti kitų pagrindinių ligų požymius. Gydytojas ypač daug dėmesio skirs simptomams, rodantiems hormonų disfunkciją, pvz., hipertiroidizmą arba antinksčių funkcijos sutrikimą.
- Kraujo tyrimai: kraujo vertės, be kita ko, suteikia informacijos apie kepenų, inkstų ir skydliaukės funkciją. Kraujo tyrimai taip pat suteikia informacijos apie tam tikras infekcijas ir apsinuodijimus.
- Elektromiografija (EMG): Tai tikrina natūralų raumenų elektrinį aktyvumą. Tai suteikia informacijos apie raumenų ir smegenų veiklą. EMG pagalba galima tiksliai dokumentuoti drebėjimą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Šis tyrimas, taip pat žinomas kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojamas norint nustatyti, ar pacientas kenčia nuo smegenų pažeidimo, pavyzdžiui, po insulto, ar naviko.
- Kompiuterinė tomografija (CT): Tai taip pat padeda nustatyti įvairias tremoro priežastis (pvz., insultą).
- Smegenų skysčio tyrimas: gydytojas paima likvoro mėginį iš stuburo kanalo (juosmeninė punkcija), kad jį ištirtų laboratorijoje – pavyzdžiui, jei įtariama išsėtinė sklerozė.
Dažnai užduodami klausimai apie tremorą
Kas yra tremoras?
Tremoras – tai nevalingas ir ritmingas tam tikros kūno dalies drebėjimas arba drebėjimas. Dažniausiai pasireiškia rankose, bet taip pat gali paveikti rankas, kojas, galvą ar kitas kūno dalis. Dažniausia forma yra esminis tremoras, kuris atsiranda be žinomos priežasties.
Kodėl tave drebina?
Drebulys atsiranda, kai smegenų sritys, kontroliuojančios raumenis, neveikia tinkamai. Priežastys yra nervų sistemos ligos, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais arba per didelis kofeino vartojimas. Stresas ir nerimas taip pat sukelia drebulį. Be to, tam tikri vaistai gali sukelti arba sustiprinti tremorą.
Kokios ligos sukelia drebulį?
Ar galima išgydyti drebulį?
Ne, su liga susijusio tremoro paprastai negalima išgydyti. Tačiau jį galima suvaldyti, pavyzdžiui, vaistais ir palengvinti simptomus. Kitais tremoro atvejais, pvz., per didelis kofeino vartojimas, priežastis, taigi, drebulys gali būti pašalintas.
Ar drebulys pavojingas?
Pats tremoras yra nekenksmingas, tačiau gali rodyti rimtas ligas, tokias kaip Parkinsono liga. Tai taip pat apsunkina kasdienę veiklą, o tai savo ruožtu pablogina gyvenimo kokybę. Jei atsiranda drebulys, reikia kreiptis į gydytoją, kad išsiaiškintų priežastį ir, jei reikia, ją gydytų.
Kas yra tremoro priepuolis?
„Tremoro priepuolis“ yra šnekamosios kalbos terminas. Tai reiškia, kad drebulys, ty tremoras, tam tikrą laiką pasireiškia dažniau. Tačiau iki kito priepuolio tremoras vėl sumažėja arba visiškai išnyksta. Jis didėja, pavyzdžiui, esant stresui ir gerėja poilsio metu.
Esminis tremoras yra labiausiai paplitusi tremoro forma, kuri dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Stresas ir emocijos sustiprina šią drebėjimo formą. Tiksli priežastis nežinoma. Tačiau atrodo, kad genetiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį.
Ką galima padaryti norint gydyti drebulį?
Tikslus tremoro gydymas priklauso nuo jo priežasties. Tam tikri vaistai nuo širdies aritmijos (beta adrenoblokatoriai) arba epilepsija (vaistai nuo epilepsijos) gali sumažinti tremorą. Taip pat gali padėti kryptingi pratimai, fizioterapija, mažiau kofeino ir mažiau streso. Sunkiais atvejais gali būti naudinga gili smegenų stimuliacija. Paprašykite gydytojo patarimo, ką galima padaryti norint gydyti drebulį.
