Vakcinacija nuo kiaulytės: procesas ir poveikis

Skiepijimas nuo kiaulytės: kada rekomenduojama?

Roberto Kocho instituto Nuolatinė vakcinacijos komisija (STIKO) rekomenduoja skiepyti nuo kiaulytės visus vaikus nuo vienuolikos mėnesių amžiaus. Norint atlikti pagrindinę imunizaciją, ty visapusiškai ir patikimai apsaugoti nuo kiaulytės virusų, būtinos dvi vakcinacijos. Jie turėtų būti skiriami per pirmuosius dvejus gyvenimo metus.

Vyresniems vaikams ir paaugliams, kurie nuo kiaulytės buvo paskiepyti tik vieną kartą arba visai neskiepyti, skiepijimas nuo kiaulytės turi būti kompensuotas arba baigtas kuo greičiau.

Skiepijimas nuo kiaulytės taip pat rekomenduojamas medicinos ar bendruomenės (pvz., ligoninėse, gydytojų kabinetuose, dienos centruose, mokyklose, poilsio namuose, pabėgėlių prieglaudose ir kt.) darbuotojams, jei asmuo gimė po 1970 m., niekada nesirgo kiaulytėmis ir niekada nebuvo skiepytas nuo kiaulytės arba buvo skiepytas tik vieną kartą.

Vakcina nuo kiaulytės

Šiuo metu nėra vienos vakcinos nuo kiaulytės, o tik kombinuotos vakcinos, kurios papildomai apsaugo nuo tam tikrų kitų patogenų:

  • MMR vakcina apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės infekcijos.
  • MMRV vakcina papildomai apsaugo nuo vėjaraupių (vėjaraupių).

Aktyvi imunizacija gyva kiaulytės vakcina

Vakcina nuo kiaulytės, esanti MMR ir MMRV vakcinose, susideda iš susilpnintų gyvų patogenų (susilpnėjusių kiaulytės virusų), ty tai yra gyva vakcina (kaip ir kita vakcina nuo tymų, raudonukės ir vėjaraupių).

Susilpnėję patogenai nesukelia simptomų arba dažniausiai būna lengvi, tačiau vis tiek skatina imuninę sistemą gaminti specifinius antikūnus prieš atitinkamą patogeną. Paprastai toks atsakas pasireiškia maždaug nuo 14 iki XNUMX dienų nuo vakcinos suleidimo. Todėl tai yra aktyvi vakcinacija – priešingai nei pasyvioji imunizacija, kai įvedami jau paruošti antikūnai ir jų apsauga po trumpo laiko išnyksta.

Skiepijimas nuo kiaulytės: kaip tai atliekama?

STIKO ekspertai rekomenduoja kūdikius paskiepyti nuo kiaulytės (tiksliau: MMR arba MMRV vakcina) pagal šį grafiką:

  • Pirmoji vakcinacijos dozė nuo vienuolikos iki 14 gyvenimo mėnesių.
  • Antroji vakcinacijos dozė nuo 15-ojo iki 23-iojo gyvenimo mėnesio.
  • Tarp dviejų vakcinacijos datų turi būti mažiausiai keturios savaitės.

Vyresni vaikai ir paaugliai, kurie buvo paskiepyti tik vieną kartą nuo kiaulytės (ty MMR arba MMRV vakcina), turėtų kuo greičiau gauti trūkstamą antrąją vakcinacijos dozę.

Sveikatos priežiūros darbuotojams švietimo įstaigose ar bendruomenėse (įskaitant praktikantus), gimusiems po 1970 m., neturintiems (tinkamo) imuniteto kiaulytėms, ekspertai rekomenduoja:

  • Tie, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo kiaulytės arba kurių vakcinacijos būklė neaiški, MMR vakcina turėtų būti skiepijama du kartus, bent keturių savaičių pertrauka.
  • Tie, kurie praeityje bent kartą buvo paskiepyti nuo kiaulytės, turėtų gauti trūkstamą antrąją MMR vakcinos dozę.

Jei kas nors jau turi imunitetą kuriai nors iš tymų, kiaulytės, raudonukės ar vėjaraupių (MMRV) ligų (pvz., dėl to, kad išgyveno ligą), MMR vakcinacija arba MMRV vakcinacija vis tiek gali būti skiriama. Šalutinio poveikio rizika nedidėja.

Kiek laiko trunka vakcinacija nuo kiaulytės?

Kai asmuo gavo visą pagrindinę imunizaciją, ty du MMR(V) skiepus, apsauga nuo vakcinos paprastai išlieka visą gyvenimą. Net ir šiek tiek mažėjantys skiepų titrai (matuojami kiaulytės antikūnai) pagal dabartines žinias neturi įtakos apsaugai nuo vakcinacijos. Todėl revakcinacija nuo kiaulytės nėra būtina.

Kur suleidžiama vakcina?

Vakcina (MMR arba MMRV vakcina) paprastai švirkščiama į šlaunies šoną, kartais ir į žastą.

Vakcinacija po kontakto

Jei žmonės, kurie nebuvo paskiepyti arba buvo paskiepyti tik vieną kartą nuo kiaulytės arba nežinojo savo vakcinacijos statuso, turėjo kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis, po kontakto galima greitai paskiepyti. Tai vadinama vakcinacija po kontakto arba profilaktika po kontakto (ekspozicija = ligą sukeliančių veiksnių, pvz., kiaulytės virusų, poveikis). Čia gydytojai dažniausiai naudoja MMR vakciną.

Jei įmanoma, jis turėtų būti skiriamas tris dienas, daugiausia penkias dienas po (įtariamo) kontakto. Jis gali apsaugoti nuo ligos protrūkio ir palengvinti simptomus. Be to, jis padeda užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui po protrūkio, pavyzdžiui, bendruomenėje (neleidžiama skiepyti).

Skiepijimas nuo kiaulytės: kada jo negalima skiepyti?

Kai kuriais atvejais gydytojai gali neskirti kiaulytės vakcinos:

  • Nėštumo metu (taip pat žr. pastabas žemiau).
  • Sergant ūmine, karščiuojančia liga (> 38.5 laipsnių Celsijaus) (peršalimas nėra kontraindikacija)
  • Jeigu yra žinomas padidėjęs jautrumas vakcinos komponentams

Skiepijimas nuo kiaulytės: nėštumas ir žindymas

Vakcina nuo kiaulytės yra gyva vakcina, todėl nėštumo metu jos vartoti negalima. Gyvų vakcinų susilpninti patogenai gali kelti pavojų negimusiam vaikui.

Po vakcinacijos nuo kiaulytės moterys neturėtų pastoti vieną mėnesį!

Tačiau jei netyčia buvo paskiepyta, nėštumo nutraukti nebūtina. Daugybė vakcinacijos nuo kiaulytės nėštumo metu arba prieš pat nėštumo laikotarpį tyrimų neparodė padidėjusios vaisiaus apsigimimų rizikos.

Maitinančios motinos gali gauti tymų-parotito-raudonukės vakciną. Tyrimai parodė, kad motinos gali išskirti ir perduoti susilpnintus vakcinos virusus per motinos pieną. Tačiau kol kas nenustatyta, kad dėl to suserga kūdikiai.

Kiaulytė nepaisant skiepijimo

Skiepijimas nuo kiaulytės suteikia labai didelę, bet ne 100 procentų apsaugą nuo infekcijos. Todėl tam tikromis aplinkybėmis, nepaisant dviejų vakcinacijos dozių, gali susirgti kiaulytė. Tačiau tada ligos eiga dažniausiai būna švelnesnė nei neskiepytų asmenų.

Pirminės vakcinacijos nesėkmė

Antrinės vakcinacijos nesėkmė

Be to, yra ir antrinio skiepijimo nesėkmės galimybė: tokiu atveju organizmas iš pradžių gamina pakankamai antikūnų prieš kiaulytę, tačiau laikui bėgant ši vakcinacijos apsauga per daug sumažėja. Tam tikru momentu imunitetas gali būti toks mažas, kad kontaktas su patogenais sukelia kiaulytės ligą, nepaisant vakcinacijos.

Dėl gana aukštų skiepijimų rodiklių vakcinacijos apsauga taip pat nepatiria natūralios „atgaivos“ per „laukinius“ kiaulytės virusus. Be to, yra šių natūraliai atsirandančių kiaulytės sukėlėjų potipių, nuo kurių skiepai neveiksmingi, įtaria specialistai.

Skiepijimas nuo kiaulytės: šalutinis poveikis

Skiepijimas nuo kiaulytės arba MMR arba MMRV vakcina paprastai yra gerai toleruojamas. Šalutinis poveikis pasireiškia tik retai.

Vietinės reakcijos injekcijos vietoje (paraudimas, patinimas, skausmas) pasireiškia maždaug penkiems iš 100 paskiepytų žmonių per pirmąsias tris dienas. Kartais pastebimas ir kaimyninių limfmazgių patinimas.

Taip pat galimi lengvi bendri simptomai, tokie kaip alpulys, padidėjusi temperatūra ar karščiavimas (mažiems vaikams, kuriems gali pasireikšti febriliniai traukuliai), galvos skausmas ar virškinimo trakto sutrikimai. Visos šios reakcijos į vakcinaciją paprastai praeina po trumpo laiko be pasekmių.

Retai kaip reakcija į vakcinaciją laikinai atsiranda nedidelis sėklidžių patinimas ar sąnarių pažeidimai. Pastarasis dažniausiai pastebimas paaugliams ir suaugusiems. Labai retai pasireiškia alerginės reakcijos arba užsitęsęs sąnarių uždegimas.

Kai kuriais pavieniais atvejais visame pasaulyje taip pat buvo pastebėtas smegenų uždegimas. Tačiau iki šiol nepavyko įrodyti, kad tai sukėlė vakcinacija.

Jei į vakcinaciją nuo kiaulytės organizmas reaguoja su karščiavimu, mažiau nei vienam iš tūkstančio paskiepytų kūdikių ir mažų vaikų gali išsivystyti febriliniai traukuliai. Paprastai tai neturi jokių papildomų pasekmių.

Nėra autizmo dėl MMR vakcinacijos!

Prieš kelerius metus britų tyrimas, kuriame dalyvavo dvylika dalyvių, sukėlė nerimą gyventojams. 1998 m. paskelbtame tyrime buvo įtariamas galimas ryšys tarp MMR vakcinacijos ir autizmo.

Tačiau tuo tarpu paaiškėjo, kad buvo paskelbti tyčia klaidingi rezultatai – atsakingam gydytojui ir mokslininkui nebeleista verstis praktika, o paskelbtas tyrimas buvo visiškai atšauktas.

Neserga cukriniu diabetu dėl vakcinacijos nuo kiaulytės

Retais atvejais kiaulytės virusai gali sukelti kasos – organo, gaminančio pasiuntinį insuliną – uždegimą. Jei liauka gamina per mažai insulino, išsivysto diabetas.

Dėl šios priežasties kai kurie žmonės baiminosi, kad susilpninti vakcinos virusai taip pat gali uždegti organą ir taip sukelti diabetą. Tačiau iki šiol mokslininkams keliuose tyrimuose nepavyko nustatyti ryšio tarp vakcinacijos nuo kiaulytės ir diabeto. Netgi, kad tikroji liga sukelia diabetą, dar neįrodyta.