Sinonimai plačiąja prasme
- Edema
- Lašinė
- Vandens susilaikymas kojose
- Vandens kaupimasis kojose
Vandens kaupimasis kojose vadinamas edema. Vandens susilaikymą dažnai sukelia skysčių perkėlimas iš kraujagyslių sistemos į aplinkinius audinius. Tai yra atvejis, kai proporcija baltymai (albuminas) viduje kraujas sumažėja arba kai inkstai nebegali išskirti pakankamai vandens ir elektrolitai (daugiausia natris) ir taip organizme atsiranda vis daugiau vandens.
Be to, vandens susilaikymas taip pat gali atsirasti dėl nepakankamos reabsorbcijos limfinė sistema (limfedema). Vandens susilaikymas gali skirtis priklausomai nuo paros laiko ar moterų ciklo arba gali atsirasti tik tam tikrose situacijose. Jie ne visada yra ligos požymiai, tačiau bet kokiu atveju jie turėtų būti išaiškinti, nes dažnai jie rodo ligą, šalutinį vaistų poveikį ar alergiją.
Priežastys
Vandens kaupimasis kojose gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Jie apima širdis ligos, tokios kaip širdies nepakankamumas ir inkstas ligų, tokių kaip vadinamosios nefrozinis sindromas or inkstas uždegimas. Be to, venų okliuzija (trombozė) gali sukelti vandens susilaikymą ir patinimą koja.
Be to, vandens susilaikymas po traumų koja/pėda, taip pat dėl infekcijų/uždegimų ar alergijos yra visiškai įmanoma. Be to, edema gali pasireikšti kaip šalutinis vaistų poveikis (skausmo malšintuvai, kortizono, KAIP, estrogenai, antidepresantai) visame kūne, įskaitant kojas. Natūraliai (fiziologiškai) atsirandantis vandens susilaikymas dažnai gali būti stebimas savaitę prieš menstruacinį kraujavimą (priešmenstruacinį sindromą) arba nėštumas ir yra dėl hormoninių pokyčių. Vandens susilaikymą taip pat gali sukelti šios ligos limfa kraujagyslių sistema arba plaučių hipertenzija.
Sukelti širdį
širdis silpnumas arba taip pat širdies raumens silpnumas (širdies nepakankamumas) yra ypatingas rizikos veiksnys, sukeliantis vandens susilaikymą (edemą) kojose. Jei širdis yra susilpnėjęs, jis nebegali generuoti jėgos, reikalingos išstumti kraujas. Vadinasi, jei dešinė širdis yra silpna, kraujas kaupiasi didelėje kraujotakoje (ty atgal į kūną); jei kairioji širdis silpna, kraujas kaupiasi plaučiuose.
Dėl didesnio nei vidutinio slėgio užtvankoje laivai (venos, pernešančios kraują atgal į širdį), dabar skystis spaudžiamas į aplinkinius audinius ir atsiranda vandens susilaikymas. Esant dešinės širdies silpnumui (dešinėje širdies nepakankamumas), kuris gali atsirasti, pavyzdžiui, dėl širdies vožtuvo defektų (plaučių stenozės), plaučių ligos su padidėjusiu plaučių kraujospūdis (cor pulmonale) arba dėl kairės širdies nepakankamumas (kairysis širdies nepakankamumas), šios vandens sankaupos gali būti daugiausia apatinių kojų priekyje (pretibial), ant pėdų ir kulkšnis srityje. Per nėštumas, padidėjusi moteriško lytinio hormono estrogeno gamyba gali sukelti vandens susilaikymą (edemą) audiniuose.
Paprastai jie yra natūralūs, o ne ligos požymiai. Pabaigoje dažnai atsiranda vandens susilaikymas nėštumas ir po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo. Šių vandens susilaikymų nereikia gydyti ir jie paprastai išnyksta po gimimo.
Tačiau taip pat įmanoma, kad edema nėštumo metu gali sumažėti arba pasidaryti retesnė, tinkamai fiziškai užsiimant, pakėlus kojas, mūvint atramines kojines ar vengiant labai sūraus maisto. Ypač nėščių moterų pėdos dažnai patinsta. Tačiau vadinamoji nėštumo edema taip pat gali būti ligos požymis.
Pavyzdžiui, vadinamoji prelampsija, kuria serga nukentėję asmenys aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija) ir baltymų netekimas per inkstus (proteinurija), gali sukelti vandens susilaikymą kojose. Kadangi šią nėštumo ligą reikia skubiai gydyti, atsiradus papildomiems susirgimams, visada reikia kreiptis į gydytoją aukštas kraujo spaudimas, galvos skausmas, mirguliuojančios akys, galvos svaigimas, spengimas ausyse ar net staigus skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Per pastarąsias kelias savaites iki gimimo spaudimas, kurį daro augantis gimda ant dubens venas gali sukelti kraujo tekėjimą atgal į koja venų, dėl to susilaiko vanduo (edema). Po gimimo vandens susilaikymas paprastai išnyksta gana greitai, tačiau nėra visuotinai priimto laiko, per kurį edema išnyks.
Kiek laiko vandens susilaikymas kojose tęsiasi po gimdymo, skiriasi kiekvienai moteriai. Kai kuriems vėžio atvejams, bet ir gydant Vėžys, gali atsirasti vandens susilaikymas kojose (edema). Šias vandens sankaupas paprastai galima paaiškinti perpildytu limfos drenažas kelias nuo kojų.
Viena vertus, toks a limfa spūstis gali sukelti Vėžys pats ar dėl jo metastazių (limfa mazgas metastazių), kita vertus, vėžio terapija, pvz., spinduliuotė ar jos pašalinimas limfmazgiai gali sutrikdyti limfos nutekėjimą ir taip sukelti vandens susilaikymą kojose. Rankinis limfodrenažas o suspaudimo terapija gali stimuliuoti limfą laivai, skatina limfos nutekėjimą ir neleidžia sukietėti audiniams. Visų pirma, išsamus gydytojo apklausa (anamnezė) yra svarbus pirmas žingsnis nustatant vandens susilaikymą (edemą) kojose ir jo priežastis.
Ypač širdyje, inkstas or Vėžys ligos, taip pat esamas nėštumas ir tam tikrų vaistų vartojimas. Pokyčiai, priklausantys nuo paros laiko ir moterų ciklo, taip pat neseniai padidėjęs svoris taip pat gali būti labai įdomūs. Po to gydytojas turi fiziškai ištirti pacientą.
Pirmiausia kruopščiai apžiūrimos kojos, ar nepasikeitė spalva ir forma, ar nėra patinimų. Vėliau tikrinama, ar galima sulaikyti vandenį ir ar jis lieka matomas antgalis. Jei tai vadinamoji venų stazės edema, pvz širdies nepakankamumas, antgalis paprastai lieka po to, kai patinusi sritis buvo įspausta.
Kitokia situacija yra vadinamųjų atveju limfedema, kurioje neįmanoma patinti patinusios vietos dėl didelio baltymų kiekio edemos skystyje. Be to, atliekant medicininę klinikinę apžiūrą, reikia ištirti plaučius ir širdį. Kaip papildomą diagnostinę priemonę galima apsvarstyti kraujo tyrimus. Tai turėtų apimti inkstų parametrus (pvz kreatininas), baltymai, elektrolitai, BNP (smegenys natriuretiniai peptidai), jei įtariamas širdies nepakankamumas ir D-dimerai pašalinti veninį indą okliuzija (trombozė). Be to, vaizdavimo procedūros, tokios kaip rentgeno spinduliai ar ultragarsas (sonografija) gali atskleisti galimą papildomą vandens kaupimąsi plaučiuose ar pilve.
