Vidinė ausis: struktūra, funkcijos, sutrikimai

Kas yra vidinė ausis?

Vidinė ausis yra organas, jungiantis dvi funkcijas: klausą ir pusiausvyros pojūtį. Vidinė ausis yra akmeninėje piramidėje (laikinio kaulo dalis) ir yra greta būgninės ertmės sienelės, prie kurios ji yra prijungta per ovalų ir apvalų langą. Čia yra tikrasis klausos organas ir pusiausvyros organas.

Pusiausvyros organas

Viską, ką reikia žinoti apie pusiausvyros jausmą, skaitykite straipsnyje Pusiausvyros organas.

Vidinė ausis: struktūra

Kaltinėje piramidėje yra sudėtinga ertmių sistema – kaulinis labirintas (sraigė). Jame yra skysčio (vadinamo perilimfa), kurio sudėtis yra panaši į smegenų skystį. Kauliniame labirinte taip pat yra membraninis labirintas – gležni vamzdeliai su plona membrana, užpildyta endolimfa. Jame gausu baltymų ir kalio, o sudėtis panaši į ląstelių skystį.

Kochlea

Sraigė yra latakas, kuris du su puse karto apsisuka aplink savo kaulinę ašį (modiolu). Jis padalintas į tris vamzdelius per visą ilgį: Viduryje yra kochlearinis latakas (ductus cochlearis), užpildytas endolimfa. Po ja yra būgnelio laiptai (scala tympani), o virš jų – vestibiuliariniai laiptai (scala vestibuli) – abu užpildyti perilimfa.

Kochlearinis latakas ir būgniniai laiptai vienas nuo kito atskirti baziliarine membrana, ant kurios yra tikrasis klausos organas – Corti organas, susidedantis iš maždaug 25,000 XNUMX jutimo ląstelių arba plaukų ląstelių.

Taip dirgiklis keliauja iš vidurinės ausies į klausos nervą

Vidurinėje ausyje esančios balnakilpės vibracijos sukelia vibracijas vidinės ausies membranose, kurios bangomis (keliaujančia banga) juda baziliarine membrana sraigės galiuko link. Kiekvienam dažniui sraigėje yra tam tikras taškas, kuriame keliaujančios bangos aukščiausias taškas.

Išorinės plaukuotosios ląstelės stipriausiai išlinkusios didžiausios keliaujančios bangos srityje, todėl susidaro receptorių potencialai, kurie sustiprina keliaujančią bangą. Po to sužadinamos vidinės plaukuotosios ląstelės, o tai savo ruožtu sukelia receptorių potencialą, kuris sukelia vidinių plaukų ląstelių siųstuvą, kuris galiausiai sužadina klausos nervą. Jis perduoda gaunamą informaciją į smegenis.

Esant sensorineuraliniam klausos praradimui (sensorineuraliniam klausos praradimui), garso signalai vidinėje ausyje suvokiami skirtingai, nes prarandami dažniai. Galimos priežastys yra tam tikri vaistai (pvz., tam tikri antibiotikai), staigus klausos praradimas, vidinės ausies ligos ir infekcijos, plintančios į vidinę ausį (pvz., kiaulytė, tymai, Laimo liga). Taip pat galimos toksinės priežastys.

Klausos praradimas – tai staigus vidinės ausies klausos sutrikimas, dažniausiai dėl kraujotakos sutrikimų.

Galvos svaigimą gali sukelti vidinės ausies vestibuliarinės sistemos ligos.

Spengimas ausyse (spengimas ausyse) gali atsirasti po staigaus klausos praradimo arba dėl kraujotakos sutrikimų ir kraujagyslių susiaurėjimo.

Menjero liga yra vidinės ausies liga, kurią lydi galvos svaigimas, spengimas ausyse ir sensorineuralinis klausos praradimas.

Taip pat galimi navikai vidinės ausies srityje.