Įvadas
Norint pašalinti a ėduonis, odontologas turi būti tikras, koks gylis ir platus dantis. Šiuo tikslu jam yra įvairių variantų. Viena vertus, ėduonis naudojami detektoriai, ty skysčiai, kurie dėmėjasi kontaktuojant su karieso vietomis.
Rentgeno apžvalgos nuotraukos (OPG) arba nedideli atskirų dantų vaizdai (dantų plėvelė) leidžia tiksliai įvertinti gylį ėduonis. Kadangi rentgeno spinduliai paprastai siejami su kūno spinduliuote, ėduonies atveju ne visada daromas vaizdas. Kai tik atrandamas „supuvęs dantis“, prasideda faktinis ėduonies pašalinimas.
Karieso gydymas skiriasi priklausomai nuo ligos stadijos. Prieš „tikrą kariesą“ visada atliekamas nukalkinimo procesas emalio (pradinis kariesas). Šie nukalkėjimai matomi kaip mažos baltos dėmės, vadinamosios „baltos dėmės“ ant danties paviršiaus, jas galima greitai valdyti paprastomis priemonėmis.
Rekomenduojama naudoti dantų pastas su fluoru, kurios remineralizuoja dantį ir sukietėja iš išorės. Tai neleidžia ėduoniui toliau plisti ir dantis gyja. Naudojant tokias fluoro turinčias dantų pastas, būtina laikytis odontologo nurodymų (dažniausiai vartojama kartą per savaitę), nes perdozavus greitai atsiranda neišvaizdžių fluoro nuosėdų.
Jei šiame etape užkratas nebus pašalintas, kariesas plis toliau į danties gylį. Kai tik ne emalio bet taip pat dentinas yra paveiktas, jis vadinamas dentino kariesu. Tai sukelia būdingą „skylę dantyje“ ir turi būti plačiau pašalinta.
Tokiu atveju odontologas pašalins (išgręš) kariozines vietas ir minimalią sveiko danties dalį. Dar nepažeistos danties medžiagos dalis bus pašalinta, kad būtų išvengta naujo ėduonies defekto atsiradimo po vėlesniu plombu (antrinis ėduonis). Išdžiūvus skylę be ėduonies, odontologas ją užpildo plombine medžiaga. Iš esmės skiriamos standžios ir plastikinės užpildo medžiagos.
