Trumpa apžvalga
- Aprašymas: Alergija tam tikroms augalų žiedadulkėms. Kiti šienligės pavadinimai: pollinozė, pollinozė, alergija žiedadulkėms, sezoninis alerginis rinitas.
- Simptomai: sloga, niežtinčios ir ašarojančios akys, čiaudėjimo priepuoliai.
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Netinkamas imuninės sistemos reguliavimas, dėl kurio gynybinė sistema mato žiedadulkių baltymus kaip pavojingus ir su jais kovoja. Polinkis į alergiją yra nulemtas genetiškai. Prie ligos atsiradimo tikriausiai prisideda įvairūs veiksniai (pvz., per didelė higiena, tabako dūmai).
- Diagnozė: anamnezės rinkimas, alergijos tyrimai (pvz., dūrio testas, RAST).
- Gydymas: vaistai simptomams palengvinti, alergenų sąlyčiui mažinti (pvz., vėdinti naktį, o ne dieną, įrengti žiedadulkių tinklelius ant langų); priežastinis gydymas hiposensibilizavimu (specifinė imunoterapija)
- Prognozė: Dažniausiai šienligė išlieka visą gyvenimą ir didėja be gydymo. Be to, galimas grindų keitimas (alerginės astmos išsivystymas). Tačiau tinkamai gydant galima palengvinti simptomus ir išvengti komplikacijų.
- Prevencija: polinkio į alergiją išvengti negalima, tačiau alergijos atsiradimą skatinančių veiksnių galima. Tai reiškia, pavyzdžiui, nerūkyti nėštumo metu ir po gimdymo, aplinką be dūmų vaikui, pilnavertį maitinimą krūtimi per pirmuosius keturis – šešis mėnesius.
Apskaičiuota, kad vidutiniškai beveik kas ketvirtas Europos gyventojas kenčia nuo alerginio rinito, kurį dažniausiai sukelia tam tikros žiedadulkės. Tokia alergija žiedadulkėms (pollinozė, šienligė) yra dažniausia alergijos forma.
Kaip ir visų alergijų atveju, sergant šienlige, organizmo imuninė sistema per daug reaguoja į iš tikrųjų nekenksmingas medžiagas – bet ne į šieną, kaip rodo pavadinimas, o į ore esančių tam tikrų augalų žiedadulkių baltymus (pvz., įvairių žolių ir medžių žiedadulkes).
Tokių žiedadulkių ore nėra ištisus metus, o tik atitinkamų augalų žydėjimo laikotarpiu. Taigi šienligės simptomai pasireiškia tik tam tikrais metų mėnesiais. Štai kodėl šienligė dar vadinama sezoniniu alerginiu rinitu (= sezoninis alerginis rinitas, rhinitis allergia).
Jei visus metus jaučiate į šienligę panašius simptomus, greičiausiai sergate ne šienlige, o kita alergijos forma (pavyzdžiui, dulkių erkėms).
Šienligė: simptomai
Žmonės be šienligės dažnai sunkiai įsivaizduoja, kokie varginantys iš tikrųjų yra alergijos žiedadulkėms simptomai: niežtinčios, ašarojančios akys ir stiprus čiaudulys su sloga labai apriboja sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Viską svarbaus apie tipinius šienligės požymius galite perskaityti straipsnyje Šienligės simptomai.
Šienligė: priežastys ir rizikos veiksniai
Kaip ir visų alergijų atveju, šienligės (alergijos žiedadulkėms) simptomus sukelia per didelė imuninės sistemos reakcija: organizmo apsauga klaidingai klasifikuoja nekenksmingus baltymus kaip pavojingus ir kovoja su jais kaip su patogenais:
Šio proceso metu tam tikros imuninės ląstelės – vadinamosios putliosios ląstelės – išskiria uždegimo pasiuntinius (histaminą, leukotrienus), kai susiduria su žiedadulkių baltymais. Tai sukelia tipiškus šienligės simptomus: pažeidžiamos akys, nosis ir gerklė, nes žiedadulkių baltymai į organizmą patenka daugiausia per gleivines.
Dažnai šienlige sergantiems žmonėms išsivysto alergija tam tikriems maisto produktams. Tada gydytojai kalba apie kryžminę alergiją.
Kaip vystosi imuninės sistemos reguliavimo sutrikimas?
Procesai, susiję su alergijos žiedadulkėms išsivystymu, dabar yra gerai suprantami. Tačiau yra tik spėlionės, kas galiausiai sukelia šienligę. Kai kurie rizikos veiksniai tikriausiai labai prisideda prie šienligės vystymosi:
Paveldimumas
- Jei nė vienas šeimos narys nėra alergiškas, vaikams alergijos rizika siekia apie 5–15 proc.
- Jei vienas iš tėvų yra alergiškas, rizika yra apie 20–40 proc.
- Jei abu tėvai yra alergiški, vaikas taip pat turi 40–60 procentų alergijos tikimybę.
- Jei abu tėvai turi tą pačią alergiją, vaiko rizika susirgti alergija siekia apie 60–80 proc.
Be to, tie, kurie yra linkę į alergiją, dažnai turi ne vieną. Pavyzdžiui, neurodermitu sergantys pacientai dažnai yra linkę į šienligę, o daugelis žiedadulkėms alergiškų asmenų taip pat negali toleruoti gyvūnų pleiskanų.
Perteklinė higiena
Gali būti, kad alergijos (šienligės ir kt.) atsiradimui įtakos turi ir imuninės sistemos iššūkio laipsnis vaikystėje. Vadinamoji higienos hipotezė daro prielaidą, kad organizmo apsauga yra nepakankama, kai higiena vaikystėje yra labai ryški, todėl tam tikru momentu taip pat veikia prieš nekenksmingas medžiagas.
Tabako dūmai ir kiti oro teršalai
Aplinkos ore esančios medžiagos, kurios dirgina kvėpavimo takus (smulkios dulkės, cigarečių dūmai, automobilių išmetamosios dujos ir kt.), gali prisidėti prie alergijos (šienligės ir kt.) ir astmos išsivystymo. Pavyzdžiui, vaikams, kurie auga su rūkančiais tėvais, labai padidėja rizika vėliau susirgti astma, šienlige ar kitomis alergijomis.
Tačiau net rūkymas nėštumo metu yra pavojingas vaikui. Tabako dūmuose esančios medžiagos gali sukelti daugybę apsigimimų ir negimusio vaiko vystymosi sutrikimų (pavyzdžiui, plaučiuose). Todėl būsima mama nėštumo metu niekada neturėtų rūkyti. Po gimimo rūkymas vaiko akivaizdoje paprastai turėtų būti tabu.
Vis daugiau žmonių kenčia nuo šienligės
Alergijos draugijų ekspertai įtaria, kad sergamumas šienlige (alergija žiedadulkėms) ir toliau didės. Jie mato vieną to priežastį, susijusią su klimato kaita:
Pasaulyje kylanti temperatūra žymiai pailgina daugelio augalų žiedadulkių sezoną. Didesnis anglies dioksido (CO2) kiekis ore taip pat skatina augalus išskirti dar daugiau žiedadulkių nei anksčiau.
Oro tarša smulkiomis dulkėmis arba ozono tarša taip pat sukelia žiedadulkių baltymus, kurie sukelia dar stipresnes žmonių reakcijas. Mainco Maxo Plancko chemijos instituto mokslininkai mano, kad, pavyzdžiui, beržo žiedadulkės yra du ar tris kartus agresyvesnės dėl cheminės reakcijos su ozonu (O3).
Šienligė: tyrimai ir diagnostika
Tinkamas kontaktinis asmuo, įtariamas šienlige (polinoze), yra gydytojas, turintis papildomą pavadinimą „alergologija“. Dažniausiai tai būna dermatologai, ausų, nosies ir gerklės (ENT) gydytojai, plaučių specialistai, internistai ar pediatrai, baigę papildomus alergologų mokymus.
Pirminės konsultacijos
Pirmojo vizito metu gydytojas pirmiausia išsamiai aptars paciento ligos istoriją (anamnezę). Daugeliu atvejų jis ar ji jau galės įvertinti, ar priežastis yra šienligė, remdamasis simptomų aprašymu. Galimi gydytojo klausimai gali būti, pavyzdžiui:
- Kokių nusiskundimų turite?
- Kada tiksliai atsiranda skundai, ty kokiu paros metu ir kokiu sezonu?
- Kur pasireiškia simptomai – lauke ar tik patalpoje?
- Ar turite žinomų alergijų?
- Ar sergate neurodermitu ar astma?
- Ar jūsų tėvai ar broliai ir seserys serga alerginėmis ligomis, pvz., astma, šienlige ar neurodermitu?
- Kur gyvenate (užmiestyje, šalia judraus kelio ir pan.)?
Ar tai šienligė, gydytojas gali gana patikimai nustatyti vien anamnezės apklausoje. Kita vertus, nustatyti sukeliantį alergeną kartais yra labai sunku ir primena detektyvinį darbą.
Pirmas žingsnis – pažvelgti į žiedadulkių kalendorių. Ten surašyti laikai, kada įvairūs augalai tam tikrame regione paprastai išleidžia žiedadulkes: Pavyzdžiui, kiekvienas, kuriam būdingi šienligės simptomai jau sausio mėnesį, tikriausiai yra itin jautrūs alksnio ir (arba) lazdyno žiedadulkėms.
Egzaminai
Po pirminės konsultacijos gydytojas apžiūri pacientą. Jis ypač žiūri į nosį (vidų ir išorę) ir akis.
Yra įvairių diagnostinių testų, leidžiančių nustatyti žiedadulkių tipą ar tipus, kuriems asmuo yra alergiškas. Šie alergijos tyrimai apima odos tyrimą, provokacinį tyrimą ir, jei reikia, kraujo tyrimą dėl antikūnų prieš žiedadulkių baltymus (IgE antikūnų).
Likus trims dienoms iki odos testo ar provokacinio testo, pacientas turi nustoti vartoti vaistus, slopinančius alergines reakcijas (pavyzdžiui, kortizoną ar antihistamininius vaistus). Priešingu atveju bandymo rezultatas bus suklastotas. Išsamesnę informaciją suteiks gydytojas.
Dūrio testas
Daugiau apie šią odos testo formą skaitykite straipsnyje Pricktest.
Intraderminis testas
Jei įtarus alergiją žiedadulkėms dūrio testas neduoda galutinio rezultato, tiriamąjį tirpalą taip pat galima suleisti į odą plona adata.
Provokacijos testas
Gydytojas įtariamąja medžiaga tepa paciento nosį, bronchų gleivinę arba paciento akies junginę. Jei reakcija teigiama, gleivinės paburksta ir atsiranda diskomfortas. Šis tyrimas gali sukelti tolesnių, kartais sunkių alerginių reakcijų (iki anafilaksinio šoko). Todėl po to pacientas turi būti prižiūrimas gydytojo bent pusvalandį.
Kraujo tyrimas dėl antikūnų
„RAST“ testu galima nustatyti, ar paciento kraujo serume yra tam tikrų antikūnų (imunoglobulino E, IgE) prieš žiedadulkių baltymus. Jei taip yra, tai rodo jautrumą tam tikriems alergenams, tačiau tai nebūtinai turi lydėti alergijos simptomų.
Šienligė vaikams
Šienligė taip pat gali pasireikšti kūdikiams ir mažiems vaikams. Dažniausiai jiems gydytojas neatlieka odos ir provokacijos tyrimo. Abi procedūros yra nemalonios vaikams. Be to, palikuonys dažniausiai įnirtingai priešinasi.
Šienligė nėštumo metu
Šienligė: gydymas
Norėdami gydyti alergiją žiedadulkėms, gydytojas turi keletą galimybių. Daugeliui pacientų skiriami šienligės simptomus malšinantys vaistai. Esant lengviems simptomams, pirmiausia reikia rinktis antihistamininius vaistus tablečių pavidalu. Esant vidutinio sunkumo ir sunkiems šienligės simptomams, naudojamas kortizono nosies purškalas – dažnai kartu su antihistamininiais vaistais.
Kitas šienligės gydymo variantas yra hiposensibilizacija (taip pat žinoma kaip specifinė imunoterapija). Taip bandoma laipsniškai pripratinti paveikto žmogaus imuninę sistemą prie žiedadulkių baltymų.
Daugiau apie įvairias gydymo galimybes galite perskaityti straipsnyje Šienligė – terapija.
Šienligės simptomų prevencija
Norėdami išvengti šienligės simptomų, kaip alergiški žiedadulkėms, turėtumėte kiek įmanoma vengti kritinių žiedadulkių. Tačiau tai nėra labai lengva, juolab kad jie plaukia šimtus kilometrų oru. Todėl jie gali sukelti šienligės simptomus, net jei atitinkami augalai pačioje gyvenamojoje vietoje dar nežydi. Tačiau šie patarimai gali padėti kiek įmanoma apriboti kontaktą su alergenais:
Atkreipkite dėmesį į žiedadulkių prognozę
Gaukite žiedadulkių kalendorių
Žiedadulkių kalendorius suteikia šienlige sergantiems žmonėms apytikslį vadovą, kada jie gali tikėtis simptomų. Tai gali būti labai naudinga, pavyzdžiui, planuojant atostogas. Beveik visose vaistinėse žiedadulkių kalendorius taip pat galima įsigyti nemokamai.
Kelionė
Tie, kurie turi galimybę, turėtų keliauti į vietoves, kuriose minėti augalai dar nežydi arba jau nebežydi „savo“ augalų žiedadulkių sezono metu. Be to, alergiški žiedadulkėms gali keliauti į regionus, kuriuose šių augalų visai nėra, pavyzdžiui, aukštuose kalnuose, esančiuose aukščiau 1,500 metrų virš jūros lygio, pakrantėse ar salose. Ten ore paprastai mažai žiedadulkių.
Laikykite langus uždarytus dienos metu
Žiedadulkių skaičius dažniausiai būna intensyviausias dienos metu. Todėl žmonės, kenčiantys nuo šienligės, turėtų dienos metu laikyti langus uždaryti, o naktį geriau išvėdinti. Tada į vidų patenka mažiau žiedadulkių.
Oro kondicionieriai su oro filtrais
Oro kondicionieriai su oro filtrais gali būti gana naudingi alergiškiems žmonėms. Jie, be kita ko, išvalo patalpų orą nuo žiedadulkių. Tačiau svarbu, kad sistema būtų reguliariai prižiūrima. Sugedę ar nešvarūs filtrai gali papildomai užteršti orą alergenais.
Žiedadulkių tinkleliai ant lango
Laikykite miegamąjį be žiedadulkių
Jei prieš miegą nusirengsite gatvės drabužius ir išsiplausite plaukus, išvengsite žiedadulkių plitimo į miegamąjį. Šviežiai išskalbtų skalbinių (pavyzdžiui, patalynės) negalima palikti išdžiūti, nes prie jų gali prilipti žiedadulkės.
Išvalykite gyvenamąsias patalpas nuo žiedadulkių
Žiedadulkių sezono metu sergantiesiems šienlige gali būti naudinga kasdien valyti savo namus. Jei įmanoma, žiedadulkių nemaišykite, pavyzdžiui, siurbiant. Geriau sudrėkinti grindis ir baldus.
Apsauga nuo žiedadulkių vairuojant
Automobilyje alergiški žiedadulkėms turėtų išjungti ventiliaciją ir laikyti uždaryti langus. Daugelyje automobilių modelių ventiliacijos sistemas taip pat galima modifikuoti su žiedadulkių filtrais.
Vietoj saulės naudokite lietų
Lietus sumažina žiedadulkių koncentraciją ore. Todėl šienlige sergantys žmonės turėtų rinktis lietaus dušus, o netrukus po jo – pasivaikščioti.
Šienligė: ligos eiga ir prognozė
Daugelis sergančiųjų šienlige serga gana anksti, ty vaikystėje ar paauglystėje. Tačiau galiausiai tai gali įvykti pirmą kartą bet kuriame gyvenimo etape.
Ar galima išvengti šienligės?
Polinkis į alergiją (atopija) yra paveldimas. Tačiau ar alergija iš tikrųjų prasideda, priklauso nuo kitų veiksnių. Pavyzdžiui, motinos mityba nėštumo ir maitinimo krūtimi metu turi įtakos vaikų alergijos rizikai. Ekspertai taip pat rekomenduoja kūdikius pilnavertiškai maitinti krūtimi pirmuosius keturis–šešis gyvenimo mėnesius ir toliau maitinti krūtimi pradėjus vartoti papildomą maistą. Tai taip pat gali užkirsti kelią alergijai, pvz., Šienligei.
Kokios kitos priemonės padeda išvengti alergijos, galite sužinoti straipsnyje Alergija – profilaktika.
