Trumpa apžvalga
- Simptomai: raudona galva, stiprus galvos skausmas, spaudimas galvoje, kraujavimas iš nosies, pykinimas, vėmimas, drebulys; skubios hipertenzijos atveju: spaudimas krūtinėje, dusulys, tirpimas ir regėjimo sutrikimai
- Priežastys: esamo aukšto kraujospūdžio pasunkėjimas (galbūt dėl vaistų vartojimo nutraukimo), rečiau kitos ligos, tokios kaip inkstų funkcijos sutrikimas ar hormonus gaminančių organų ligos, piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholio abstinencija.
- Gydymas: Kraujospūdžio stebėjimas, greitas, bet laipsniškas kraujospūdžio mažinimas medikamentais (ambulatoriškai arba stacionariai); kritiniu atveju nedelsiant sumažinamas kraujospūdis, atidžiai stebint kraujospūdį intensyviosios terapijos skyriuje
- Tyrimai ir diagnostika: Fizinė apžiūra, kraujospūdžio matavimas, kraujo ir šlapimo tyrimai, jei reikia
- Eiga ir prognozė: nedelsiant pradėjus gydymą, prognozė paprastai būna gera ir kraujospūdis normalizuojasi per 24 valandas; kritiniu atveju, priklausomai nuo organų pažeidimo masto
- Prevencija: Reguliarus kraujospūdžio tikrinimas ir kruopštus vaistų vartojimas
Kas yra hipertenzinė krizė ar hipertenzinė krizė?
Hipertenzinės krizės metu kraujospūdis labai greitai pakyla iki kritinio lygio. Jie viršija 230 mmHg (ty milimetrų Hg) sistoliniam spaudimui ir 130 mmHg diastoliniam kraujospūdžiui. Paprastai sveikas kraujospūdis yra nuo 120 iki 80 mmHg.
Priešingai, esant hipertenzijai, kyla pavojus gyvybei, nes organų pažeidimai jau įvyko. Tačiau yra tikimybė, kad hipertenzinė krizė – ypač jei ji laiku negydoma – gali greitai virsti skubia hipertenzija.
Kokie yra hipertenzinės krizės požymiai?
Hipertenzinė krizė ne visada sukelia aiškius simptomus. Ypač žmonėms, kurie jau kurį laiką turėjo aukštą kraujospūdį, simptomai dažnai būna nebūdingi. Šie simptomai gali rodyti hipertenzijos sutrikimą:
- Raudona galva
- Galvos skausmas arba didelis spaudimas galvoje
- Pykinimas ir vėmimas
- Gerklės
- Stiprus drebulys
Hipertenzijos atveju simptomai yra ryškesni. Pavyzdžiui, atsiranda šie dalykai
- Staigus spaudimas krūtinėje (krūtinės angina)
- Pasunkėjęs kvėpavimas su karkalais (dėl vandens kaupimosi plaučiuose), dusulys (apnėja)
- Regėjimo sutrikimai
- Nuovargis
Kas sukelia hipertenzinę krizę?
Hipertenzinė krizė turi daug galimų priežasčių. Paprastai tai pasireiškia esant aukštam kraujospūdžiui (pirmine ar antrine arterine hipertenzija), kartais kartu su staigiu antihipertenzinių vaistų vartojimo nutraukimu.
Panašiai dėl tam tikrų hormonus gaminančių organų ligų gali staiga išsiskirti didelis kiekis kraujospūdį sukeliančių pasiuntinių medžiagų, dėl kurių kraujospūdis per kelias minutes pakyla iki pavojingo lygio. Tai gali atsitikti, pavyzdžiui, sergant feochromocitoma (antinksčių šerdies naviku).
Rečiau alkoholio nutraukimas arba piktnaudžiavimas narkotikais (kokainu, amfetaminu) sukelia kraujospūdžio krizę.
Hipertenzinės krizės atveju nedelsdami kreipkitės į gydytoją
Įtarus hipertenzinę krizę, svarbu nedelsiant veikti! Tai vienintelis būdas išvengti galimo organų pažeidimo. Paprastai gydytojai iš pradžių stebi pacientą, nubėgusį nuo hipertenzijos, ligoninėje (stacionare).
Gydymui naudojami antihipertenziniai vaistai, kurie lėtai mažina kraujospūdį. Tuo pačiu metu gydytojas atidžiai stebi, ar kraujospūdis mažėja. Gydymo tikslas – efektyviai sumažinti kraujospūdį iki nekritinio lygio per 24 valandas. Vaistus galima suleisti namuose, ty, pavyzdžiui, ambulatoriškai, pas šeimos gydytoją.
Neatidėliotinos hipertenzijos atveju nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą (skubios pagalbos telefonu 112)!
Kaip atpažinti hipertenzinę krizę?
Skubios pagalbos gydytojas arba šeimos gydytojas dažniausiai yra tie žmonės, į kuriuos reikia kreiptis ištikus hipertenzinei krizei. Pirmiausia jie fiziškai apžiūrės pacientą ir patikrins jo kraujospūdį. Daugeliu atvejų tai leidžia jiems nustatyti ir patvirtinti, kad kraujospūdis yra aukštas.
Atsižvelgiant į paciento fizinę būklę ir esamus simptomus, gali prireikti atlikti papildomus tyrimus, ypač jei yra anksčiau buvusių ligų. Pavyzdžiui, gydytojai dažniausiai paima kraujo ir šlapimo mėginius.
Daugiau apie tyrimus skaitykite straipsnyje Hipertenzija.
Kiek laiko trunka hipertenzinė krizė?
Hipertenzinės krizės prognozė yra daug geresnė nei skubios hipertenzinės krizės. Paprastai per reikiamą laiką (apie 24 val.) pavyksta sėkmingai sumažinti kraujospūdį vaistais nepažeidžiant jokių organų.
Hipertenzijos atveju svarbu nedelsiant ir labai kontroliuojamai sumažinti kraujospūdį. Prognozė priklauso nuo to, ar buvo atkurtas organų darbas, ar išvengta antrinių pažeidimų (pvz., dėl insulto, inkstų ar akių pažeidimo).
Hipertenzinės krizės galima išvengti
Hipertenzinė krizė dažniausiai ištinka, kai pablogėja esamas aukštas kraujospūdis. To galima išvengti, jei sergantys asmenys reguliariai tikrina kraujospūdį patys arba kreipiasi į gydytoją. Taip pat svarbu atidžiai vartoti paskirtus vaistus.
