Įvadas
Nistagmas apskritai yra trūkčiojantis akių judesys, kuris atliekamas labai trumpais intervalais iš kairės į dešinę arba iš dešinės į kairę. Viena vertus, nistagmas atlieka biologinę funkciją, tačiau tam tikromis aplinkybėmis tai taip pat gali būti ligos požymis. Gamta sukūrė nistagmą, kad pagerintų vaizdo efektų absorbciją ir apdorojimo mechanizmą smegenys.
Šį mechanizmą ypač gerai galima iliustruoti naudojant važiuojančio traukinio vaizdo pavyzdį. Pažvelgus pro važiuojančio traukinio langą ir stebint pro šalį einantį kraštovaizdį, susidaro viso paveikslo įspūdis. Tačiau iš tikrųjų šį paveikslą sudaro daugybė atskirų vaizdų, kuriuos smegenys surenka per atstatantį akies judesį ir tada juos sujungia, kad susidarytų bendras vaizdas (šiuo atveju kraštovaizdžio paveikslėlis).
Jei pažvelgsite į lauką iš važiuojančio traukinio, akis nukreipta į tam tikrą tašką. Tai vyksta nesąmoningai. Akis dabar seka šį tašką, kol jis išnyksta iš regėjimo lauko.
Tada jis pasirenka naują tašką. Šiuo tikslu akis labai greitai grįžta į pradinę padėtį. Šis greitas, nevalingas judesys vadinamas nistagmu.
Sukelti
Yra dvi nistagmo formos: fiziologinis arba normalus, įgimtas ir patologinis arba patologinis nistagmas. Fiziologinis nistagmas buvo nustatytas gamtos, kad stabilizuotų vaizdų suvokimą. Greitais, drebančiais akių judesiais, pavyzdžiui, greitai praeinantis kraštovaizdis suvokiamas kaip vientisas, stabilus vaizdas.
Akis renka skirtingus fiksuotus požiūrio taškus. Jis laikosi vieno taško, kol išnyksta iš matymo lauko, ir tada iškart ieško naujo taško. Tai priverčia akį labai greitai grįžti į pradinę padėtį.
Šis judesys atgal nėra aktyviai suvokiamas. Stebėtojas, kuris į tai žiūri, taip ir daro. Greitą akių atstatymo judėjimą koordinuoja ir kontroliuoja smegenėlė ir jo dalys smegenys stiebas.
Vadinamojo trūkčiojančio nistagmo metu akis lėtai seka tam tikrą objektą, o paskui daro greitą trūkčiojantį judėjimą priešinga kryptimi. Nistagmo kryptį rodo greita fazė. Švytuoklės nistagme akies judesiai yra vienodi abiem kryptimis.
Nistagmas, atsirandantis tinklainės vaizdui stabilizuoti (judantis traukinys ir žvilgsnis į lauką), dar vadinamas optokinetiniu nistagmu (OKN). Vadinamasis vestibulo-akies refleksas leidžia stabilizuoti tinklainės vaizdą savojo metu vadovas judėjimas, ty jei kas pasisuka vadovas tam tikra kryptimi akys automatiškai nukreipiamos priešinga kryptimi, o tada trūkteliu peršoka į akies centrą. Šios priemonės taip pat reikia norint stabilizuoti vaizdą.
Šio vestibulo-akies reflekso sutrikimai rodo, kad pakenkta vestibuliarinis nervas. Patologinis nistagmas apima staigų, nenukreiptą nistagmą. Tai įvyksta staiga, nereikalaujant taškų sekimo.
Kita patologinė nistagmo forma yra įgimtas nistagmas. Tai įgimta akių virpėjimas, kuris didėja fiksuojant tam tikrus taškus. Jis turi netaisyklingą plekšnojimo formą, kuri susilpnėja tam tikromis regėjimo kryptimis, tačiau ją gali sustiprinti ir kiti.
Įgimtas nistagmas yra įgimto akių raumenų motorinės funkcijos sutrikimo požymis. Kita galima priežastis gali būti sunkus įgimtas regos sutrikimas. Centrinės ligos nervų sistema arba naviko praktiškai niekada nėra.
Latentinis nistagmas atsiranda, kai viena akis uždengiama, ir išnyksta, kai vėl atidengiamos abi akys. Tai ankstyvo ženklas vaikystė šnypšti sindromas. Kitas patologinis nistagmas yra vadinamasis vestibuliarinis nistagmas.
Sugedus vienam iš pusiausvyros organų, pavyzdžiui, sergant Menjero liga, staiga atsirandanti akis drebulys atsiranda pacientas suvokia kaip stiprų galvos svaigimą. Galvos svaigimo priepuoliai, kurie dažniausiai būna rotaciniai galvos svaigimas, kartais tampa tokia sunki, kad kenčia ir pacientas subalansuoti problemos, sunkios pykinimas ir net vėmimas. Jei pacientas nustato tam tikrą tašką, nistagmas paprastai slopinamas.
Stiprus galvos svaigimas pakeitus padėtį (pvz., Nuo gulėjimo iki sėdėjimo ar nuo sėdėjimo iki stovėjimo) kartais taip pat susijęs su nistagmu. To priežastys tikriausiai yra kalkėjimas ir didėjantis mažų karoliukų, dar vadinamų otolitais, nejudrumas, kurių yra pusiausvyros organas ausies.
Galimos patologinio nistagmo priežastys yra ne tik nesėkmė pusiausvyros organas ir otolitų kalkėjimas, taip pat sužalojimai ar smegenų kamieno pažeidimai. Pavyzdžiui, kraujavimas ar navikas gali sukelti šį sutrikimą. Bet kokiu atveju, jei nistagmas neaiškus, reikia atlikti tinkamą vaizdą, pvz., KT ar MRT.
