Trumpa apžvalga
- Aprašymas: ašarų skysčio nutekėjimas virš voko krašto, dažnai su kitais simptomais, tokiais kaip svetimkūnio pojūtis, deginimo pojūtis, akių paraudimas.
- Priežastys: be kita ko, su amžiumi susiję pokyčiai, svetimkūniai akyje, alergijos, akių ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, pagrindinės ligos, tokios kaip diabetas, aplinkos dirgikliai (dujos, garai, dūmai).
- Gydymas: Priklausomai nuo priežasties, įskaitant „dirbtines ašaras“, vaistus nuo alergijos, specifinius vaistus, skirtus pagrindinėms ligoms gydyti.
- Kada kreiptis į gydytoją? Ilgas ašarojimas, pasikartojantis akių ašarojimas, kieta masė ašarų latake ar aplink jį.
- Diagnozė: ligos istorija, akių patikrinimas pas oftalmologą, galbūt tolesni tyrimai dėl pagrindinių ligų.
- Prevencija: Užtikrinti „gerą“ akių klimatą (reguliariai vėdinti patalpas, vengti skersvėjų), pakankamai gerti, daryti pertraukas nuo darbo kompiuteriu, gydyti pagrindines ligas.
Ašarojančios akys: Aprašymas
Vandeninga akis, dar vadinama vandeninga akimi arba epifora, yra tada, kai ašarų skystis nuteka vokų kraštais. „Įprastos“ priežastys yra emocinės, tokios kaip liūdesys ar džiaugsmas. Tačiau kai kuriais atvejais už to slypi ligos ar akių pokyčiai.
Kokios yra ašarojančių akių priežastys?
Kai sutrinka pusiausvyra tarp ašarų susidarymo ir ašarų šalinimo, akys ašaroja. Tai turi daugybę skirtingų trigerių. Dažniausios ašarojimo priežastys – su amžiumi susiję pokyčiai, alergijos ir – paradoksalu – pernelyg išsausėjusios akys.
Be to, priežastis yra svetimkūniai (pavyzdžiui, blakstienos pasuktos į vidų). Jie dirgina akis ir ima ašaroti, kaip ir akies vokas, pasuktas į išorę (ektropionas).
Akių infekcijos (pvz., bakterijų ar virusų sukeltas konjunktyvitas), lėtinės ašarų maišelių infekcijos ir kitos ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, taip pat gali sukelti ašarojimo priežastis. Jie yra tarp rimtų priežasčių, kurias geriau išsiaiškinti gydytojas.
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir alergijos, pažeidžiančios nosį ar akis, taip pat dažnai sukelia ašarojimo priežastis.
Iš esmės galima išskirti tris pagrindinius akių ašarojimo vystymosi mechanizmus:
- Funkcinis ašarų nutekėjimo sutrikimas (pvz., voko funkcijos sutrikimai)
- Anatominiai ašarų latakų pokyčiai (pvz., ašarų latakų užsikimšimas)
- Ašarų skysčio perteklius (pvz., akių vokų, junginės, ragenos sudirginimas)
Sausa akis
Vėliau skystis ašarų pompų pagalba viršutinio ir apatinio vokų ašarų latakais migruoja į ašarų maišelį, iš kurio per nosies ašarų lataką patenka į nosies ertmę.
Netiesiogiai dėl vango mirksėjimo ir blogai veikiančių ašarų liaukų susidaro mažiau ašarų, todėl iš pradžių išsausėja akys. Kadangi ašarų plėvelė tarnauja kaip natūralus mirksėjimo lubrikantas, vokai su kiekvienu mirktelėjimu dirgina išsausėjusią akies rageną.
Be to, akys yra jautresnės infekcijoms, kai trūksta sveikos ašarų plėvelės su baktericidinėmis medžiagomis. Mažos dalelės taip pat lengviau prilimpa ir dar labiau dirgina akis. Tada ašarų liaukos gamina vadinamąsias refleksines ašaras: ašarojančios akys.
Akių sausumo priežastys
Toliau pateikiama akių sausumo ir vėliau ašarojančių akių priežasčių apžvalga:
- Su amžiumi ir (arba) hormonais susijęs ašarų skysčio kiekio sumažėjimas
- Aplinkos veiksniai (ozonas, išmetamosios dujos, šildymo oras, sausas patalpų oras)
- Alergijos
- Kontaktiniai lęšiai
- Vaistai (pvz., citostatikai, beta blokatoriai, antihistamininiai vaistai, kontraceptinės tabletės)
- Vidaus ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, uždegiminis reumatas
- Veido nervų insultas arba paralyžius dėl kitų priežasčių, dėl kurių sunku mirksėti
Simptomai, lydintys akių sausumą iki ašarojimo
- Svetimkūnio pojūtis akyje, deginimas, įbrėžimas
- Spaudimo pojūtis akyse
- Skausmas
- Akių vokų patinimas
- Gleivių išsiskyrimas, lipnūs akių vokai
- Konjunktyvo paraudimas
- Sutrikęs regėjimas
- akinimas, fotofobija
Ašarojančios akys senatvėje
Dažniausiai dėl ašarojančių akių į oftalmologą kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės – ypač moterys. Su amžiumi susiję hormonų pokyčiai menopauzės metu, bet ir su amžiumi susiję su lytimi nesusiję simptomai dažnai sukelia funkcinius ašarų nutekėjimo sutrikimus.
Sudėtingi raumenys ir juos supantis jungiamasis audinys užtikrina voko, ašarų liaukos ir ašarų siurblio stabilumą ir funkciją. Jei dėl hormoninių pokyčių ar amžiaus susilpnėja raumenys ir jungiamasis audinys, ašarų tūris nebegali būti tinkamai reguliuojamas. Tiesioginė ašarų pompos sutrikimo arba ašarų kanalų užsikimšimo pasekmė – ašarojančios akys.
Ką daryti, jei akys ašaroja?
Patartina mediciniškai ištirti ašarojančias akis, kad būtų išvengta rimtų pagrindinių ligų ir išvengta galimų antrinių ligų. Jei oftalmologas nustato, kad aplinkos veiksniai yra akių sausumo, taigi ir ašarojimo priežastis, daugelį nusiskundimų dažnai galima palengvinti šiais paprastais patarimais:
- Reguliariai vėdinkite ir įsitikinkite, kad patalpos klimatas nėra per sausas (gali būti įrengtas drėkintuvas).
- Venkite skersvėjų, automobilių orapūtių, oro kondicionierių.
- Susilaikykite nuo rūkymo ir venkite rūkytų patalpų.
- Gerkite pakankamai skysčių be alkoholio ir kofeino (vandens, mineralinio vandens, arbatos).
- Ilgą laiką dirbdami prie kompiuterio ekrano, būtinai dažnai mirksėkite, kad ašarų skystis vėl ir vėl pasiskirstytų akies obuolio paviršiuje. Dažniau darykite pertraukas nuo darbo. Gali būti naudinga naudoti „dirbtines ašaras“.
- Miegokite pakankamai – pavargusios akys dažnai yra sudirgusios, niežtinčios ar degančios.
- Nuvalykite akių vokų kraštus, ypač norėdami pašalinti makiažą.
- Nešiojantis kontaktinius lęšius būtinai darykite ilgesnes pertraukas ir kruopščiai bei reguliariai juos valykite. Jei reikia, pasitarkite su gydytoju dėl kitokio lęšių stiliaus (kietų, minkštų lęšių), kad išvengtumėte akių ašarojimo dėl sudirginimo.
Kokios priemonės padeda?
Kokie vaistai ir kitos priemonės gali padėti ašarojančioms akims, priklauso nuo priežasties. Pavyzdžiui, akių infekcijos gali būti gydomos vaistais, o vokų padėtis gali būti išgydoma chirurginiu būdu. Ašarų aparato gedimus gydytojas gali ištaisyti tam tikrais oftalmologiniais metodais.
Ašarojančios akys, kaip lydintis cukrinio diabeto simptomas, dažnai išnyksta, gydytojui tinkamai pritaikius pacientui cukraus kiekį kraujyje mažinančius vaistus (geriamuosius vaistus nuo diabeto, insuliną).
Moterims menopauzėje pakaitinė hormonų terapija gali padėti sumažinti hormonų pusiausvyros sutrikimą ir taip palengvinti jo simptomus (pvz., ašarojančias akis). Tačiau tokios hormonų terapijos nauda ir rizika turi būti kruopščiai pasverta.
Ašarojančios akys: tyrimas ir diagnostika
Oftalmologas aptars su jumis jūsų ligos istoriją. Jis paklaus jūsų apie simptomų pobūdį ir trukmę bei visas gretutines ligas. Tai dažnai suteikia svarbios informacijos apie galimas ašarojimo priežastis.
Kitų užuominų suteikia jūsų veido kaukolės anatomija, ašarų liaukos ir ašarų maišeliai, taip pat akių vokų būklė, padėtis ir judrumas. Taip pat dažnai informatyvūs yra funkciniai ir diagnostiniai tyrimai, tokie kaip sekrecijos tyrimai (ašarų skysčio kiekiui matuoti).
Gali prireikti atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, jei gydytojas įtaria, kad už ašarojančių akių yra bendra liga, pvz., diabetas.
Ašarojančios akys: kada kreiptis į gydytoją?
Viena vertus, ašarojančios akys gali sukelti ilgalaikę žalą (taip pat ir regėjimui), nepaisant priežasties. Kita vertus, už akių ašarojimo simptomo gali slypėti rimtos pagrindinės ligos, kurias idealiu atveju reikėtų gydyti.
Ašarojančios akys: prevencija
Daugelis patarimų, kuriais galite patys gydyti ašarojančias akis, jau padeda profilaktiškai, net jei iki šiol nebuvo išsausėjusių ar ašarojančių akių. Visų pirma prevencinės priemonės yra šios:
- Sukurkite gerą patalpos klimatą su vėdinimu ir, jei reikia, oro drėkinimu, ypač šildymo sezono metu.
- Venkite dūmų ir garų ore, jei reikia, darbe dėvėkite apsauginius akinius
- Venkite skersvėjų, pūstuvų, oro kondicionavimo
- Dirbdami prie kompiuterių ekranų darykite pertraukas, atkreipkite dėmesį į mirksėjimą
- Gauti pakankamai miegoti
- Visiškai nuvalykite makiažą, ypač prieš einant miegoti
- Dėvėdami kontaktinius lęšius darykite pertraukas, tinkamai išvalykite kontaktinius lęšius
