Priežastys
Yra keletas priežasčių, kodėl anestezijos metu komplikacijos atsiranda operacijos metu. Bene dažniausia priežastis yra alergija ar netoleravimas vartojamiems vaistams ar medžiagoms. Kai kurie pacientai reaguoja į alergiją vietinė nejautraPavyzdžiui.
Ypač lankydamiesi pas odontologą pacientai pastebi, kad injekcija, kurią odontologas atlieka norėdamas išgręžti dantį skausmas sukelia netikėtų komplikacijų. Tačiau taip pat gali būti, kad vietinio anestetiko sukeltos komplikacijos ant odos išryškėja tik anestezijos metu, pavyzdžiui, kai reikia susiūti traumą arba kai pacientui apgamas pašalinamas naudojant vietinį anestetiką. Tokio vietinio metu anestezija tai taip pat gali sukelti galvos skausmas, jutimo sutrikimai arba retais atvejais pažeisti nervai.
Tačiau taip pat gali būti, kad komplikacijos priežastis per anestezija yra visai ne dėl anestetiko, o dėl kito vaisto. Daugelio operacijų, ypač dantų operacijų metu, pacientui visada skiriama papildomo antibiotiko, kad mikrobai kad yra visur kūne, kolonizuoja atvirą žaizdą. Tačiau gali būti, kad pacientas turi alergiją antibiotikui.
Penicilinas alergija ypač būdinga pacientams. Tokiu atveju alerginės reakcijos gali sukelti komplikacijų anestezija, nors reakcija atsiranda dėl antibiotiko, o ne dėl pačios anestezijos. Taip pat gali būti kitų vaistų netoleravimas, kuris nėra tiesiogiai susijęs su anestezija, bet yra susijęs su ja.
Ypač po anestezijos atsiranda komplikacijų, tokių kaip pykinimas ir vėmimas gali atsirasti. Tik retais atvejais pacientas netyčia įkvepia vėmalų. Tai gali atsitikti todėl, kad stemplė ir trachėja yra tiesiai vienas už kito kaklas.
Jei pacientas vemia atsigulęs, gali atsitikti taip, kad vėmalas iškyla per stemplę ir tada nėra visiškai išvemiamas, bet iš dalies įkvepiamas per trachėją. Tai gali sukelti komplikacijų, ypač po anestezijos, todėl pacientui gali prireikti a skrandis mėgintuvėlis įdėtas arba intubuojamas. Įkvėpimas vėmimas vadinamas aspiracija, paskesnis plaučių uždegimas vadinama aspiracine pneumonija.
Labai svarbu, kad pokalbio su anesteziologu metu pacientas jam pasakytų visus vartojamus vaistus. Jei pacientas vartoja kraujas- retinantys vaistai, tokie kaip Marcumar arba aspirinas, jis privalo informuoti anesteziologą. Net jei pacientui yra žinomas kraujavimo sutrikimas, kurio metu kraujas nekreša, būtina apie tai informuoti anesteziologą, kitaip gali būti didelių komplikacijų anestezija, nes operacijos metu susidaro didesni kraujo netekimai.
Kartu taip pat gali būti, kad anestezijos metu išsivysto vadinamosios trombozės. A trombozė yra a blokavimas kraujas kraujagyslė, dėl kurios kraujotaka šiuo metu gali sumažėti. Tai taip pat gali sukelti embolija.
Šiuo atveju dėl kraujo tekėjimo į kraują patenka mažas kraujo krešulys plaučių, pavyzdžiui, ir blogiausiu atveju veda į fulminantį plaučius embolija. Blogiausia anestezijos komplikacija yra mirtis dėl širdies ir kraujagyslių nepakankamumo arba kvėpavimo sustojimas. Piktybinė hipertermija šiame kontekste ypač bijoma.
Tai yra alergija anestezijos vaistams. Dauguma pacientų, sergančių piktybinė hipertermija nežino, kad serga šia liga, nes ji pasireiškia tik anestezijos metu ir neturi įtakos jų kasdieniam gyvenimui. Anestezijos metu atsirandančios komplikacijos yra greitas temperatūros pakilimas ir širdis norma, kuri gali sukelti žalą ar mirtį.
Šis reiškinys vadinamas piktybinė hipertermija Ypač vyresniems, nejudantiems pacientams, sergantiems diabetas cukrinis diabetas, po anestezijos gali atsirasti komplikacijų, kurios daugiausia veikia inkstas. Tokiu atveju, inkstas nesėkmė gali atsirasti tiek vienašališkai, tiek dvišaliai, o tai gali reikšti, kad pacientai turi tęsti dializė paskui. Visos iki šiol paminėtos rizikos yra vadinamosios nespecifinės rizikos, išskyrus piktybinę hipertermiją.
Jie vadinami nespecifiniais, nes rizika kyla ne tik dėl anestezija, bet, kaip ir su antibiotikai, vaistui, kuris vartojamas anestezijos būdu, bet nėra tiesiogiai su juo susijęs. Tačiau yra ir tam tikrų specifinių komplikacijų, tiesiogiai susijusių su anestezija. Kad galėtų atlikti anesteziją, gydytojas turi suleisti anestezijos vaistus į venas paciento.
Paprastai labai matomas venas alkūne naudojama šiam tikslui. Dėl aštrios adatos, žinoma, gali būti, kad gydytojas gali netyčia sužeisti nervą, tačiau alkūnės lenkimo srityje tai būna labai retai. Taip pat įmanoma, kad mikrobai yra įvedami į venas pagal punkcija per odą.
Tada tai gali sukelti uždegimą, blogiausiu atveju uždegimas gali išplisti visame kūne. Šiuo turbūt blogiausiu komplikacijų atveju anestezijos metu kalbama apie vadinamąjį sepsį arba kraujo apsinuodijimas. Tačiau anestezijos metu kur kas dažnesnė komplikacija yra ta, kad gydytojas netyčia prakiuria veną, todėl iš jos išteka kraujas.
Tai veda prie a mėlynė (hematoma), kuri paprastai yra alkūnės lenkimo srityje, tačiau retai sukelia skausmas ir gali būti laikoma nekenksminga. Jei anestezijos metu pacientas turi būti intubuojamas, ty vėdinamas per vamzdelį, anestezijos metu gali atsirasti komplikacijų. Po an intubacija, gerklės skausmas, silpnumas taip pat dažnai pasunkėja rijimas.
Šios komplikacijos, atsirandančios po anestezijos, yra nemalonios, bet nebėra pavojingos. Kadangi vietinis anestetikai paprastai lokaliai vartojami mažomis koncentracijomis, sisteminis poveikis ir intoksikacijos yra reti. Tačiau jei į kraują patenka didesnė koncentracija, gali pasireikšti įvairūs intoksikacijos simptomai, pavyzdžiui, metaliniai skonis viduje burna, tirpimas aplink burną, spengimas ausyse, mėšlungis, komaIr tt
Šios širdis taip pat gali pakenkti širdies ritmo sutrikimai, netgi sukelti kraujotakos nepakankamumą. Tada būtina užtikrinti gyvybines funkcijas, pvz., intubacija deguonies ir išvengti tolesnės žalos. Nervo blokavimas yra vietinė anestezijos procedūra, paprastai naudojama atliekant galūnių operacijas, pvz koja, pėda, ranka.
Kadangi vietinis anestetikas turi būti suleistas specialiai į užblokuojamo nervo sritį, atsitiktiniai nervų blokadai yra reti. Be to, ši procedūra reikalauja gilesnio įsiskverbimo į audinį nei, pavyzdžiui, paviršiaus anestezija. Jei netyčia būtų užblokuotas nervas, tai nėra nuolatinė.
Priklausomai nuo naudojamo anestetiko, poveikis praeis po tam tikro laiko, o atitinkama kūno dalis vėl turėtų veikti normaliai. Vietinis anestetikai darbas blokuojant dirgiklių laidumą iš vienos ląstelės į kitą, todėl skausmas sensacija neperduodama. Jei per daug vaisto netyčia patenka į kraują, gali pasireikšti šalutinis poveikis. Viduje konors širdis, sutrikus laidumui, sumažėja kraujospūdis ir širdies aritmija, kuris kai kuriais atvejais gali kelti pavojų gyvybei. Terapijos metu pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas gyvybinių funkcijų užtikrinimui ir paciento apsaugai nuo gyvybei pavojingų situacijų.
