Trumpa apžvalga
- Dilgčiojimo priežastys: pvz., nervo suspaudimas ar susiaurėjimas (pvz., disko išvarža, riešo kanalo sindromas), magnio trūkumas, vitamino B12 trūkumas, lūpų pūslelinė, kontaktinė alergija, rinitas, neramių kojų sindromas, venų varikozė, Raynaud sindromas, migrena, fibromialgija, insultas ir kt.
- Dilgčiojimas – kada reikia kreiptis į gydytoją? Jei dilgčiojimas yra naujas ir atsiranda be aiškios priežasties, dažnai kartojasi, pablogėja arba yra kartu su kitais simptomais, tokiais kaip paralyžius
Dilgčiojimas: kas už to?
Dažnai dilgčiojimo priežastys yra nekenksmingos, pavyzdžiui, „užmigusios“ kojos po ilgo pritūpimo. Varginantis simptomas po trumpo laiko išnyksta savaime. Tačiau kartais už jos slypi liga, kurią gali prireikti gydyti.
Žemiau rasite dažniausiai pasitaikančias dilgčiojimo priežastis, atskirtas pagal paveiktą kūno sritį:
Dilgčiojimas rankose, pirštuose, rankose
- Plaštakos vidurinio nervo susiaurėjimas: Šis riešo kanalo sindromas atsiranda, kai plaštakos vidurinis nervas (vidurinis rankos nervas) suspaudžiamas riešo kanale, siaurame riešo kanale. Tai dažnai sukelia skausmą, dilgčiojimą ir (arba) tirpimą pirštų galiukuose (išimtis: mažasis pirštas) ir galbūt delne ir dilbyje. Nukentėję asmenys dažnai prabunda naktį, kai ranka „miega“.
- Alkūnės išnirimas: jei alkūnė stipriai skauda, tinsta ir nebegali būti pajudinta po kritimo ant ištiestos rankos, greičiausiai yra alkūnės išnirimas. Kai kuriais atvejais tai taip pat sukelia dilbio ar rankos tirpimą ar dilgčiojimą.
- Magnio trūkumas: Nepakankamas mineralinio magnio kiekis gali sukelti raumenų mėšlungį, dilgčiojimą rankose ir kojose bei širdies aritmijas.
- Kalio perteklius: per didelis kalio kiekis kraujyje, be kita ko, gali sukelti tokius pojūčius kaip kojų ir rankų dilgčiojimas, taip pat raumenų silpnumas ir kvėpavimo sutrikimas.
Pirštų, kojų dilgčiojimas
- „Užmiegančios“ pėdos/kojos: ilgai gulint ar sėdint nepatogiai (pvz., sukryžiavus koją ar sulenkus po koją), „suspausta“ kūno dalis gali jausti tirpimą ir dilgčiojimą dėl spaudimo nervams ir laivai. Kaip ir „užmigusi“ ranka (žr. aukščiau), tai dažniausiai yra nekenksminga ir savaime išnyksta po kelių minučių arba vėliausiai po kelių valandų.
- Blauzdikaulio nervo susiaurėjimas (tarsalinio tunelio sindromas): Šiuo atveju blauzdikaulio nervas suspaudžiamas per čiurnos kanalą (sudaro čiurnos kaulas, kulno kaulas ir vidinė kulkšnis). Taip gali nutikti, pavyzdžiui, po čiurnos ar pėdos traumos. Simptomai yra tirpimas, dilgčiojimas ir (arba) skausmas vidiniame pėdos krašte, ypač naktį ir fizinio krūvio metu. Kartais skausmas plinta į padą ir blauzdą.
- Venų varikozė (venų varikozė): sunkumo jausmą, skausmą, niežulį ir (arba) dilgčiojimą kojoje – tiksliau blauzdoje – gali sukelti venų varikozė.
- Disko išvarža: dilgčiojimo ar tirpimo pojūtis aplink išangę arba ant kojos gali atsirasti dėl disko išvaržos. Be to, tai dažnai sukelia skausmą, raumenų silpnumą arba rankos ar kojos paralyžių ir nugaros skausmus.
- Pantoteno rūgšties trūkumas: vitamino pantoteno rūgšties yra beveik visuose maisto produktuose, todėl jo trūkumas pasireiškia retai. Tačiau kai taip atsitinka, trūkumas pasireiškia virškinimo trakto sutrikimais, galvos skausmais, tirpimu, dilgčiojančiais ir veriančiais skausmais pėdose, be kitų simptomų.
Tingling į veidą
- Rinitas: prasidėjus peršalimui ir alerginiam rinitui, gali atsirasti galvos ar nosies niežėjimas ir dilgčiojimas, be slogos, čiaudulio ir kvėpavimo per nosį. Tas pats pasakytina ir apie vadinamąjį vazomotorinį rinitą, kurį gali sukelti šaltis, alkoholis, karšti gėrimai, stresas ar nesaikingas nosies lašų vartojimas.
- Peršalimo pūslelinė (herpes simplex): herpeso infekcija lūpų srityje pasireiškia pūslelių pavidalo bėrimu. Dar prieš susiformuojant pūslelėms infekcija dažniausiai pastebima dilgčiojimo ar deginimo pojūčiu ant lūpų.
- Panikos priepuolis: kai kuriems pacientams panikos priepuolis pasireiškia, be kita ko, dilgčiojimo pojūčiu aplink burną – dažnai kartu su spaudimu krūtinėje, greitu kvėpavimu ir dideliu nerimu.
Kitos dilgčiojimo priežastys
- Krūtinės ląstos išleidimo sindromas (TOS): terminas apima visus simptomus, kai spaudimas viršutinėje krūtinės dalyje pažeidžia arba paveikia nervus ar kraujagysles. Galimi TOS požymiai yra kintantis skausmas, dilgčiojimas ir tirpimas peties išorėje, dažnai rankos ir rankos. Tam tikri judesiai ir pozos, pavyzdžiui, galvos pasukimas ar veikla virš galvos, gali sukelti simptomus.
- Fibromialgija: Šis lėtinis skausmo sutrikimas pasireiškia giliųjų raumenų skausmu, dažnai kartu su standumu, deginimu, dilgčiojimu ar tirpimu. Pastarieji du simptomai dažnai paveikia nugarą, krūtinę, kaklą, rankas ir kojas.
- Insultas: hemipleginis tirpimas, dilgčiojimas rankoje ar kojoje, galbūt kartu su paralyžiumi, gali rodyti insultą.
Dilgčiojimas: ką daryti?
- Tepimas: jei deginimo ar dilgčiojimo pojūtis ant lūpų byloja apie pūslelinės pūsleles, reaguoti reikia nedelsiant. Pasiteisinusios namų gynimo priemonės – tai pakartotinis džiovinto ar šviežio raudonojo vyno šlifavimas, ąžuolo žievės, jonažolių, šalavijų ar hamamelių arbatos kompresai. Tokių arbatų herpeso profilaktikai ruoškite dvigubai daugiau nei gerti. Lūpų dilgčiojimui taip pat galite patepti propolio, mėtų eterinio aliejaus ar arbatmedžio aliejų (atskiestą).
Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jeigu simptomai išlieka ilgą laiką, nepagerėja ar net pablogėja nepaisant gydymo, visada reikia kreiptis į gydytoją.
Schüßler druskų ir homeopatijos sąvokos bei specifinis jų veiksmingumas yra prieštaringi moksle ir nėra aiškiai įrodyta tyrimais.
- Magnis: jei už dilgčiojimo slypi magnio trūkumas, turėtumėte padidinti maisto, kuriame gausu magnio, kiekį, pavyzdžiui, nesmulkintų grūdų, pieno ir pieno produktų, kepenų, paukštienos, žuvies, įvairių daržovių ir bulvių.
Dilgčiojimas: kada kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų dilgčiojimas yra nekenksmingas, pavyzdžiui, „užmigusių“ galūnių atveju arba kaip lengvo peršalimo pranašas. Tačiau šiais dilgčiojimo atvejais turėtumėte kreiptis į gydytoją, kad išsiaiškintų priežastis:
- nuolatinis, dažnai pasikartojantis arba stiprėjantis dilgčiojimo pojūtis
- dilgčiojimas kartu su kitais simptomais (pvz., tirpimu, raumenų silpnumu ar paralyžiumi)
Dilgčiojimas: ką daro gydytojas?
Tada įvairūs tyrimai gali patvirtinti arba paneigti įtarimą. Tai apima, pavyzdžiui:
- Fizinė apžiūra: tai įprasta, kai pacientai kreipiasi į gydytoją su neaiškiais dilgčiojimo ar kitais simptomais.
- Kraujo tyrimai: kraujo analizė gali atskleisti, pavyzdžiui, magnio ar vitamino B12 trūkumą, bet ir kalio perteklių, kuris sukelia dilgčiojimą.
- Vaizdo procedūros: Rentgeno spinduliai, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (KT) gali būti naudingi, pavyzdžiui, jei įtariama, kad dilgčiojimą sukelia disko išvarža, stuburo kanalo susiaurėjimas (stuburo stenozė) arba epilepsija. Speciali ultragarsinė procedūra – Doplerio sonografija – taikoma atidžiau ištirti varikozines venas.
- Nervų laidumo greičio matavimas: Elektroneurografijoje (ENG) gydytojas matuoja, kaip greitai periferiniai nervai (pvz., rankų ar kojų) perduoda informaciją. Rezultatas gali rodyti nervo pažeidimą, sukeliantį dilgčiojimą (pvz., sergant polineuropatija arba riešo kanalo sindromu).
- Elektrinio raumenų aktyvumo matavimas: Elektromiografija (EMG) matuoja raumenų skaidulų elektrinį aktyvumą.
- Alergijos testas: jei gydytojas įtaria kontaktinę alergiją už dilgčiojimo, vadinamasis pleistro testas (epikutaninis testas) gali suteikti tikrumo.
Jei gydytojui pavyko išsiaiškinti, kas sukelia dilgčiojimą, jis, jei įmanoma, pasiūlys tinkamą gydymą.
