Kalkėjęs inkstas

Kas yra kalkėtas inkstas?

Kalkėta inkstas (taip pat žinomas kaip nefrokalcinozė) apibūdina klinikinį vaizdą, kuriame padidėjo kalcis yra nusėdęs inkstuose. Priežastys gali būti labai įvairios, tačiau dažniausiai grindžiamos medžiagų apykaitos sutrikimais. Pasekmės svyruoja nuo inkstas disfunkcija baigti inkstų nepakankamumas.

Retkarčiais vis dėlto užkalkėta inkstas taip pat nurodo inkstų kalkėjimą arterija, ty indas, kuriuo tiekiamas inkstas kraujas. Tokiu atveju gali sutrikti ir inkstų funkcija. Tačiau ligos priežastys dažniausiai yra širdies ir kraujagyslių ligos, ty kalcifikacija ir riebalų sankaupos laivai.

Kalkėjusio inksto priežastys

Kalkėjusio inksto priežastys dažniausiai sutrinka kalcis medžiagų apykaita. Pavyzdžiui, padidėjusi absorbcija žarnyne gali sukelti daugiau kalcis nuosėdos inkstuose. Kaulų apykaita taip pat gali gaminti daugiau kalcio nei įprastai, todėl gali kauptis kalcis.

Daugeliu atvejų ligos vystymuisi būdingas jau esamas inkstų funkcijos apribojimas. Dėl susilpnėjusios inkstų funkcijos kalcis nebepakankamai išsiskiria, o kaupiasi inkstuose. Tai savo ruožtu pablogina inkstų funkciją, o tai gali sukelti užburtą ratą.

Nuosėdos taip pat gali atsirasti kaip kitų ligų, tokių kaip saugojimo ligos ar naviko ligos. Tai keičia organizmo kalcio apdorojimo būdą, dėl kurio gali atsirasti kalcio nuosėdų. Be to, įgimtos inkstų ligos taip pat gali apriboti inkstų funkciją, kuri gali atsirasti dar prieš gimimą.

Dėl to vaikams jau būna inkstų kalcifikacijos. Inkstų kalcifikacijos taip pat gali pasireikšti inkstų akmenys, tokiu atveju kalkėjimas kaupiasi viename taške ir formuoja akmenį inkstų audinyje. Inkstų akmenys yra kalcio nuosėdų kaupimasis tam tikroje vietoje, kad ten susidarytų vadinamieji concrements.

To priežastis dažnai būna dėl per mažo gėrimo kartu su a dieta daug oksalato (pvz., špinatuose). Besikartojančios šlapimo takų infekcijos, kai kurios iš jų pasiekia inkstus, taip pat skatina inkstų akmenys. Jei atsiranda medžiagų apykaitos ligų, kurios padidina kalcio išsiskyrimą su šlapimu arba jei šis išsiskyrimas yra sutrikęs, inkstuose kaupiasi daug kalcio.

Tai taip pat gali sukelti inkstų akmenų susidarymą. Pranešama, kad inkstuose akmenys taip pat atsiranda dažniau šeimose, todėl laikoma, kad yra genetinis ligos komponentas. Daugeliu atvejų akmenys iš pradžių nėra pastebimi.

Simptomai pasireiškia tik tada, kai akmuo nusileidžia ir įstringa šlapimtakis arba kai juda įėjimas į šlapimo takus inkstų dubens. Rezultatas kolikitas skausmas, kartais atsiranda vadinamoji hematurija, kurioje kraujas ląstelės patenka į šlapimą, o šlapimas parausta. Geriausiai ligą galima diagnozuoti ultragarsas.

Ten akmenys ryškiai ryškėja inkstų audinyje. Inkstų akmenis galima aptikti ir naudojant kitas vaizdavimo technologijas, tokias kaip rentgeno spinduliai ar KT. Terapija susideda iš inkstų akmenų pašalinimo.

Tai galima padaryti chirurginiu būdu arba šokas bangų terapija. Vėliau nukentėję asmenys turėtų įsitikinti, kad jie geria pakankamą kiekį vandens. Taip pat yra vaistų, kurie pagerina kalcio išsiskyrimą, o tai reiškia, kad inkstų audinyje kalcio lieka mažiau.