Limfmazgių patinimo priežastys

Įvadas

Limfa mazgai, taip pat žinomi kaip limfinės liaukos, yra imuninė sistema ir pasiskirstę po kūną kaip maži mazgai. Kiekvienas asmuo turi apie 600 šių mazgų. Dauguma jų yra tik 5–10 milimetrų dydžio ir nėra apčiuopiami. Išimtis yra kirkšnies ir kai kurie gimdos kaklelio limfa mazgų, kurių dydis yra iki 20 mm, todėl juos lengva apčiuopti net sveikiems žmonėms. Beveik kiekvienas gali pats apčiuopti šiuos mazgelius plokščia ranka ir uždarytais pirštais, šiek tiek prispaudęs nuo pirštų galiukų.

Bendra informacija

Jie apčiuopia savo kaklas o kirkšnis - maždaug lazdyno riešuto dydžio, tvirti mazgeliai, kuriuos lengva judėti ir nepakenkti. Tai yra normalu būklė ir neturi jokios ligos vertės. Kita vertus, jei a limfa mazgas yra labai jautrus lietimui, dažniausiai priežastis yra uždegimas.

Šis skausmingas patinimas paprastai yra laikinas reiškinys ir vėl išnyksta, kai atslūgsta priežastinis peršalimas. Apsilankyti pas gydytoją rekomenduojama staiga ir žymiai padidėjus limfmazgiui, jei patinimas išlieka arba jei limfmazgiai netipiniuose kūno regionuose yra padidėję. Kiti lydintys simptomai, tokie kaip naktinis prakaitavimas, karščiavimas ir svorio kritimas taip pat yra pavojaus signalai. Tada reikia atsižvelgti ir į piktybines priežastis.

Bendrosios limfmazgių patinimo priežastys

Jei limfmazgis išsipučia, yra dvi priežasčių grupės. Limfmazgiai dažnai patinsta uždegimo metu ir daug rečiau naviko ligos. Taigi, limfmazgių patinimas beveik visada yra nekenksmingas ir tik dėl limfmazgiai.

Patinimas vystosi taip: Patogenai, tokie kaip virusai, bakterijos arba grybai patenka į kūną per kūno angas, tokias kaip kvėpavimo takaiarba dėl odos sužalojimų. Ligos sukėlėjai limfos skysčiu ir limfos kanalais pasiekia artimiausius limfmazgius. Kiekvienas limfmazgis priima ir filtruoja limfos skystį iš tam tikros kūno vietos.

Limfmazgiai filtruoja limfą, kaip ir blužnis filtruoja kraujas. Limfmazgiuose yra imuninės ląstelės, vadinamosios baltos kraujas ląstelės (B arba T limfocitai), kurie stebi, ar limfiniame skystyje nėra patogenų. Jei imuninės ląstelės liečiasi su bakterijos or virusai, jie tampa aktyvūs, o imuninės ląstelės auga ir dauginasi, todėl limfmazgis išbrinksta.

Taigi iš patinusio limfmazgio padėties jau galima nustatyti, kuriame kūno regione yra uždegimas. Tokiu būdu limfmazgiai tampa apčiuopiami, kurių kitaip nepastebėtume. Kai jie suaktyvėja, pvz., Esant ūmiam peršalimui, jie dažnai taip pat tampa jautrūs skausmas.

Taip yra dėl to, kad patinęs mazgas sukelia įtampą aplinkinėms nervų skaiduloms, kurios siunčia a skausmas signalas smegenys kai ištempta. Patinimas nerimo kelia. Priešingai, tai mums parodo, kad mūsų imuninė sistema gerai veikia ligų sukėlėjus.

Kaklo ir kirkšnies limfmazgiai yra tokie ryškūs ir visam laikui apčiuopiami, nes per visą gyvenimą jie apsaugo nuo įvairių uždegimų, taigi ir jų jungiamasis audinys laikui bėgant didėja. Todėl tai, kad juos galima apčiuopti ir ramybės būsenoje, neturi jokios ligos vertės. Todėl limfmazgių patinimo priežastis dažnai yra banalus ar net sunkesnis uždegimas jo įtekėjimo srityje.

Antra galima ir, deja, piktybinė priežastis yra naviko ligos. Pradedant nuo naviko, vadinamasis pirminis navikas, pvz krūties vėžysnaviko ląstelės gali migruoti per limfinė sistema iki artimiausio limfmazgio ir suformuokite dukrą opa, dar vadinama metastazėmis. Limfmazgis tampa didesnis, sukietėja ir nebėra lengvai išstumiamas.

Tai įvyksta daug rečiau nei uždegiminių limfmazgių patinimas. Pajutus patinimą, daugeliui žmonių kyla nerimas. Net jei limfmazgių patinimas beveik visada nekenksmingas, nereikia bijoti kreiptis į gydytoją patarimo. Jis gali saugiai nuspręsti dėl gerybinių ir piktybinių priežasčių.