Limfocitų anatomija ir raida
Limfocitai yra labai kintantys 6–12 μm dydžio ir yra ypač pastebimi didelio tamsios ląstelės branduolio, kuris užpildo beveik visą ląstelę. Likusią ląstelės dalį galima atpažinti kaip ploną citoplazminį pakraštį, kuriame yra tik keli mitochondrijos energijos gamybai ir ribosomos gaminti baltymai. Daroma prielaida, kad didesnės limfocitų formos, turinčios ir lengvesnį (= euchromatinį) ląstelės branduolį, suaktyvėjo bakterijų ar virusų priepuoliu.
Mažesni neaktyvūs limfocitai, kurie dar vadinami naiviais, daug dažniau pasitaiko sveikiems žmonėms ir yra maždaug tokio pat dydžio kaip raudoni kraujas langeliai (eritrocitai). Limfocitai susidaro per tarpinę limfoblastų stadiją iš kraujodaros kamieninių ląstelių (hematopoiesis = kraujas formavimasis), kurie suaugusiesiems dažniausiai būna kaulų čiulpai. Čia limfocitų pirmtakinės ląstelės (pirmtakai) labai ankstyvoje stadijoje skiriasi nuo kitų (mieloidinių) ląstelių, nes kai kurios iš jų тимус (dar vadinamos saldainiais).
Vėliau jie vadinami T limfocitai („T“ kaip тимус). Subrendimo tikslas тимус yra surūšiuoti visas tas T ląsteles, kurios reaguoja į paties organizmo struktūras arba yra kitaip apribotos savo funkcijomis (teigiama ir neigiama atranka). Kita vertus, B-limfocitai ir NK-ląstelės (natūralios žudikinės ląstelės) užbaigia savo brendimą kaip ir kiti kraujas ląstelių kaulų čiulpai („B“ = kaulų čiulpai arba istoriškai Bursa fabricii, paukščių organas).
B limfocitams išėjus iš kaulų čiulpai kaip brandžios, naivios (= nespecializuotos) ląstelės, jos patenka į tokius organus kaip blužnis, tonzilės ar limfa mazgai, kur jie gali liestis su antigenais (organizmui svetimomis struktūromis). Šiuo tikslu ląstelė neša tam tikrus daiktus antikūnai ant paviršiaus, kurie tarnauja kaip B ląstelių receptoriai. Vadinamosios dendritinės ląstelės, dar viena imuninių ląstelių rūšis, nepriklausanti limfocitams, pateikia antigeno fragmentus naiviems B-limfocitams ir suaktyvina juos T- pagalbinės ląstelės. Jei B ląstelė yra suaktyvinta, ji kelis kartus dalijasi ir transformuojasi į plazmos ląstelę (kloninė atranka).
Skirtingi limfocitų tipai atrodo labai panašūs, tačiau juos galima atskirti mikroskopu naudojant specialius žymėjimo ir dažymo metodus (imunohistochemija). Kita vertus, B-limfocitai ir NK-ląstelės (natūralios ląstelės žudikai) užbaigia savo brendimą kaip ir kitos kaulų čiulpuose esančios kraujo ląstelės („B“ arba istoriškai paukščių organas „Bursa fabricii“). Po to, kai B limfocitai palieka kaulų čiulpus kaip subrendusias, naivias (= nespecializuotas) ląsteles, jie patenka į tokius organus kaip blužnis, tonzilės ar limfa mazgai, kur jie gali liestis su antigenais (organizmui svetimomis struktūromis).
Šiuo tikslu ląstelė neša tam tikrus daiktus antikūnai ant jo paviršiaus, kurie tarnauja kaip B ląstelių receptoriai. Vadinamosios dendritinės ląstelės, dar viena imuninių ląstelių rūšis, nepriklausanti limfocitams, pateikia naiviems B-limfocitams antigeno fragmentus ir juos suaktyvina T-pagalbinių ląstelių pagalba. Jei B ląstelė yra suaktyvinta, ji kelis kartus dalijasi ir transformuojasi į plazmos ląstelę (kloninė atranka). Skirtingi limfocitų tipai atrodo labai panašūs, tačiau juos galima atskirti mikroskopu naudojant specialius žymėjimo ir dažymo metodus (imunohistochemija).
