Renino-angiotenzino-aldosterono sistema (RAAS): reikšmė

Kas yra renino, angiotenzino ir aldosterono sistema?

Renino-angiotenzino-aldosterono sistema (RAAS, dažnai netinkamai vadinama RAAS sistema) kontroliuoja vandens ir elektrolitų pusiausvyrą mūsų organizme ir taip daro lemiamą poveikį kraujospūdžiui:

Kadangi mūsų kraujotakos sistemos funkcionavimas priklauso nuo tikslaus kraujo tūrio reguliavimo, reikalingi mechanizmai, kurie per trumpą laiką subalansuotų skysčių tūrį kraujagyslėse ir išorėje (intravaskulinėje ir ekstravaskulinėje). Renino-angiotenzino-aldosterono sistema, reguliuodama skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, labai dalyvauja kontroliuojant kraujo tūrį.

Kokia yra renino-angiotenzino-aldosterono sistemos funkcija?

Trūkstant organizmui tūrio (pavyzdžiui, dėl didelio kraujo netekimo), sumažėja kraujotaka inkstų arterijoms, nukrenta jose vyraujantis slėgis. Reaguodamos į tai, tam tikros inkstų ląstelės (jukstaglomerulinės ląstelės) išskiria reniną kaip renino-angiotenzino-aldosterono sistemos dalį. Šis baltymus skaidantis fermentas paverčia kraujo baltymą (plazmos baltymą) angiotenzinogeną, kilusį iš kepenų, į hormono pirmtaką angiotenziną I.

Angiotenzinas II sukelia kraujagyslių susiaurėjimą (vazokonstrikciją), o tai padidina kraujospūdį. Jis skatina hormono aldosterono išsiskyrimą iš antinksčių. Dėl to inkstai organizme sulaiko daugiau natrio ir vandens (užuot išskiria jį su šlapimu). Tai padidina natrio kiekį kraujyje ir tūrį, o tai taip pat padidina kraujospūdį.

Be to, angiotenzinas II skatina troškulio jausmą (skysčių suvartojimas didina kraujo tūrį, taigi ir kraujospūdį), druskos apetitą ir ADH (antidiurezinio hormono, vazopresino) išsiskyrimą iš hipofizės. Šis hormonas slopina vandens išsiskyrimą per inkstus (diurezę) – pakyla kraujospūdis.

Natrio trūkumas organizme taip pat skatina renino išsiskyrimą ir taip suaktyvina renino-angiotenzino-aldosterono sistemą (RAAS).

Kur yra renino-angiotenzino-aldosterono sistema?

Kokias problemas gali sukelti renino-angiotenzino-aldosterono sistema?

Vaistai gali būti naudojami renino, angiotenzino ir aldosterono sistemai įsikišti ir taip paveikti kraujospūdžio reguliavimą. Pavyzdžiui, aukštam kraujospūdžiui gydyti skiriami beta blokatoriai arba AKF inhibitoriai. Beta adrenoblokatoriai slopina renino išsiskyrimą, o AKF inhibitoriai blokuoja AKF, taigi ir angiotenzino II susidarymą. Abiem atvejais dėl to sumažėja kraujospūdis.

Taip pat yra vaistų, kurie slopina aldosterono veikimą (aldosterono antagonistai, tokie kaip spironolaktonas). Jie daugiausia naudojami kaip diuretikai, pavyzdžiui, esant širdies nepakankamumui.

Esant vadinamajam Conn sindromui (pirminiam hiperaldosteronizmui), išskiriamas per didelis aldosterono kiekis. Priežastis – antinksčių žievės liga (pvz., navikas).

Sergant antriniu hiperaldosteronizmu, organizmas taip pat išskiria per daug aldosterono. Priežastis dažniausiai yra per didelis renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvinimas, pavyzdžiui, dėl inkstų ligos (pvz., inkstų arterijų susiaurėjimas = inkstų arterijos stenozė).