Priepuolis: simptomai, priežastys

Trumpa apžvalga

  • Aprašymas: Nevalingas įvykis su konvulsiniais arba trūkčiojančiais judesiais, galbūt su sąmonės netekimu.
  • Priežastys: dažniausiai epilepsija, kartais su specifiniu trigeriu (pvz., padidėjęs intrakranijinis spaudimas, hipoglikemija, encefalitas), bet dažniausiai be; rečiau neepilepsijos priepuoliai, pvz., karščiavimo traukuliai vaikams arba traukuliai dėl insulto.
  • Gydymas: pirmosios pagalbos priemonės (pvz., galvos apsauga, atsigaunanti padėtis), prireikus skubi medicininė pagalba, ilgalaikis pagrindinės ligos gydymas (pvz., vaistais nuo traukulių).
  • Kada kreiptis į gydytoją? Ištikus pirmam priepuoliui, užsitęsus priepuoliams (daugiau nei 3 min.) arba pasikartojantiems per trumpą laiką: kvieskite greitąją pagalbą!
  • Diagnostika: paciento apklausa (ligos istorija), elektroencefalografija (EEG), kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kraujo ir šlapimo tyrimai, jei reikia, smegenų skysčio punkcija

Kas yra priepuolis?

Priepuolis paprastai yra staigus, nevalingas įvykis su traukuliais ar trūkčiojančiais judesiais. Priklausomai nuo priepuolio tipo, paveiktas asmuo gali prarasti sąmonę. Kartais priepuolis turi visas tris šias savybes, kartais ne.

Maždaug 5 procentai žmonių tam tikru gyvenimo momentu turės traukulių.

Smegenų priepuolio (= kilusio iš smegenų) metu vis dėlto prarandama visa tvarka, todėl tam tikros nervinių ląstelių grupės staiga išsikrauna vienu metu ir sinchroniškai perduoda savo nekoordinuotus signalus. Taip sakant, jie užkrečia pasrovines nervų ląsteles. Metaforiškai kalbant, priepuolis taip pat gali būti apibūdinamas kaip „perkūnija smegenyse“.

Traukuliai: simptomai

Priepuoliui būdingi įvairūs simptomai, kurie skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo ir sunkumo:

  • Nevalingi, traukuliai ar trūkčiojantys judesiai
  • Tinglingas ar tirpimas
  • Sąmonės praradimas

Priepuolis paprastai praeina greičiau nei per dvi minutes; kartais tai trunka tik kelias sekundes. Po užsitęsusių generalizuotų priepuolių pacientai dažnai jaučiasi išsekę ir jiems reikia pailsėti bei miegoti.

Priepuoliai: priežastys

Dažniausia priepuolių priežastis yra epilepsija. Tačiau ne kiekvieną priepuolį sukelia epilepsinis sutrikimas.

Taip pat yra priepuolių, kurie atsiranda ne dėl neurologinio sutrikimo smegenyse, o dėl psichologinių priežasčių (pvz., ekstremalios streso situacijos). Gydytojai tai vadina psichogeniniu priepuoliu.

Epilepsijos priepuoliai

Tai turi būti atskirta nuo simptominės epilepsijos, kai epilepsijos priepuolius sukelia žinomi veiksniai. Jie apima

  • Smegenų pažeidimai: dėl tokių sužalojimų smegenyse susidaro randų audinys, o tai savo ruožtu sukelia traukulių padažnėjimą.
  • Kraujotakos sutrikimai: sutrikusi kraujotaka smegenyse (pvz., insulto atveju) kartais sukelia epilepsijos priepuolius.
  • Navikai arba uždegimas: kartais epilepsijos priepuoliai yra smegenų auglio arba smegenų ar smegenų dangalų uždegimo (encefalito, meningito) simptomas.
  • Padidėjęs intrakranijinis spaudimas: padidėjęs spaudimas smegenyse (pvz., dėl traumos) gali paskatinti traukulius.
  • Metaboliniai sutrikimai: kartais mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija) gali būti nustatytas kaip priepuolių priežastis.
  • Deguonies trūkumas: jei ilgai trūksta deguonies (hipoksija), tam tikru momentu organizmas nepakankamai aprūpinamas, o tai kartais sukelia traukulius smegenyse.
  • Vizualiniai dirgikliai: kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, diskotekų blyksniai arba vaizdo žaidimų mirksinčios šviesos sukelia priepuolį.
  • Apsinuodijimas: kartais vaistai, tokie kaip tricikliai antidepresantai, sukelia traukulius.
  • Narkotikai ir alkoholis: pavyzdžiui, kai alkoholikas patiria abstinenciją, kartais atsiranda traukulių.

Priepuolis – bet ne epilepsija

Kai kuriuos žmones ištinka traukuliai, bet jie neserga epilepsija. Todėl tokie neepilepsiniai priepuoliai atsiranda ne dėl padidėjusio neuronų jautrumo priepuoliams – greičiau juos sukelia grįžtamas smegenų sutrikimas arba kita smegenis dirginanti būklė, pavyzdžiui:

  • galvos trauma
  • insultas
  • infekcija
  • vaistas
  • narkotikai
  • vaikams: karščiavimas (karščiavimo traukuliai)

Kitas ligas ir sutrikimus, kurie kartais sukelia raumenų mėšlungį, reikia skirti nuo traukulių. Pavyzdžiui, stabligės infekcija (stabligė) sukelia viso kūno raumenų mėšlungį.

Vaikų ir kūdikių traukuliai

Kūdikiams traukuliai nėra neįprasti. Tėvams toks įvykis iš pradžių yra šokas. Tačiau daugeliu atvejų priežastis yra nekenksminga.

Pavyzdžiui, karščiuojančios infekcijos sukelia traukulius. Šie priepuoliai paprastai būna tik trumpi ir nepalieka ilgalaikės žalos. Tačiau epilepsija, smegenų pažeidimas gimdymo metu ir medžiagų apykaitos sutrikimai taip pat kartais sukelia kūdikių traukulius.

Perskaitykite straipsnį „Vaikų ir kūdikių traukuliai“, kad sužinotumėte, kaip traukuliai pasireiškia labai mažiems vaikams ir kaip geriausia į juos reaguoti.

Priepuolis: ką daryti?

Pirmoji pagalba ištikus priepuoliui

Jei matote, kad ką nors ištiko priepuolis, išlikite ramūs – net jei toks viso kūno traukuliai dažnai yra bauginantis vaizdas. Paprastai priepuolis praeina savaime per kelias minutes. Taip pat taikomos šios rekomendacijos:

  • Pašalinkite pavojingus daiktus, esančius šalia mėšlungį patiriančio asmens, kad jis nesusižalotų.
  • Apsaugokite galvą (pvz., su pagalve).
  • Nelaikykite nukentėjusio asmens.
  • Nekiškite į burną jokių daiktų (pvz., šaukštų) – kyla pavojus susižaloti ir pacientas gali daiktą įkvėpti arba nuryti.
  • Užfiksuokite kvėpavimo takus, pasukdami pacientą į gulimą arba stabilią šoninę padėtį.
  • Kvieskite greitąją pagalbą, jei priepuolis trunka ilgiau nei tris minutes.

Geriausia sustabdyti laiką, kad iš tikrųjų įvertintumėte, kiek laiko truko priepuolis. Avarinėse situacijose laiko pojūtis greitai ištrūksta.

Medicininis priepuolio gydymas

Priepuolių atveju gydytojas bando pašalinti priežastį. Pavyzdžiui, jei priepuolį sukėlė hipoglikemija, pacientui bus skiriama gliukozės (dažniausiai infuzijos būdu). Jei įmanoma, gydytojas pradės gydymą ir dėl sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje priežasties – šiuo atveju dažnai cukrinio diabeto.

  • Vaistai nuo traukulių (vadinami prieštraukuliniais arba antiepilepsiniais vaistais)
  • Vengti galimų veiksnių (tokių kaip per didelis alkoholio vartojimas, miego trūkumas)
  • Jei reikia, chirurginė intervencija į smegenis (rečiau)

Priepuoliai: kada kreiptis į gydytoją?

Po pirmojo priepuolio – vaikystėje ar pilnametystėje – visada patartina kreiptis į gydytoją. Tai vienintelis būdas išsiaiškinti galimas priežastis ir diagnozuoti bet kokias pagrindines ligas. Specialistas, atsakingas už traukulius, yra neurologas.

Kartais nukentėjusieji net nesuvokia, kad juos ištiko arba ką tik ištiko traukuliai, pavyzdžiui, nebuvimo atveju. Pašaliniams, kurie tai pastebi, geriausia tai aiškiai pasakyti.

Kada ištikus priepuoliui kviesti greitąją pagalbą?

Pastebėjus priepuolį kitam žmogui, greitosios medicinos pagalbos kviesti nebūtina: Jeigu žinote, kad pacientas jau gydomas nuo traukulių ir po trumpo laiko priepuolis savaime praeina, medikų pagalbos dažniausiai nereikia.

Tačiau šiais atvejais visada patartina kviesti gydytoją:

  • Kai priepuolis ištinka pirmą kartą
  • Jei priepuolis trunka ilgiau nei tris minutes (vadinamosios epilepsinės būklės rizika)
  • Jei per 30 minučių atsiranda keli traukuliai

Jei vienas iš pašalinių žmonių po ranka turi mobilųjį telefoną ar kitą fotoaparatą, tokiu atveju labai pravartu nufilmuoti priepuolį: vaizdo įrašas, kuriame gydytojas gali matyti priepuolį patyrusio žmogaus judesius ir veidą, labai padeda. diagnozė.

Kuo pavojingas priepuolis?

Pavieniai priepuoliai paprastai nėra pavojingi ir praeina savaime. Tačiau epilepsijos priepuolis, trunkantis ilgiau nei penkias minutes (status epilepticus), yra pavojingas gyvybei. Tam reikia skubios medicininės pagalbos.

Iš esmės taip pat pavojinga, jei ką nors ištinka priepuolis nesaugioje situacijoje – pavyzdžiui, prie automobilio vairo, dirbant ant stogo ar su grandininiu pjūklu. Epileptikai turėtų į tai atsižvelgti, net jei praėjo šiek tiek laiko nuo paskutinio priepuolio.

Priepuolis: tyrimai ir diagnostika

Visų pirma, gydytojas išsiaiškina, ar tikrai priepuolis įvyko. Norėdami tai padaryti, jis pirmiausia atmeta kitas priežastis, sukeliančias panašius simptomus. Jei pacientą iš tikrųjų ištiko traukuliai, reikia išsiaiškinti priežastį ir prireikus pradėti gydymą.

Jau labai padeda tikslus simptomų aprašymas – paties paciento ar artimųjų. Gydytojas taip pat užduos tokius klausimus kaip

  • Kiek laiko truko priepuolis?
  • Kaip greitai Jūs/pacientas pasveiko po priepuolio?
  • Ar yra kokių nors veiksnių, kurie galėjo sukelti priepuolį (triukšmas, mirksi šviesa ir pan.)?
  • Ar yra buvusi arba pagrindinė būklė (pvz., smegenų infekcija) arba neseniai patirta galvos trauma?
  • Ar jūs / ar pacientas vartoja narkotikus, pvz., alkoholį? Ar šiuo metu vyksta pasitraukimas?

Tada elektroencefalografija (EEG) naudojama paciento smegenų bangoms matuoti ir įrašyti, kad būtų galima nustatyti bet kokius sutrikimus. Gydytojas taip pat gali bandyti išprovokuoti priepuolį matavimo metu, pavyzdžiui, naudodamas tam tikrus šviesos dirgiklius arba sąmoningai sukeldamas paciento hiperventiliaciją.

EEG taip pat gali būti registruojamas ilgesnį laiką. Taip pat per šį laiką galima filmuoti pacientą (vaizdo EEG stebėjimas), kad gydytojas galėtų tiksliai matyti, kas vyksta (galimo) tolesnio priepuolio metu.

Siekdamas nustatyti galimas traukulių priežastis, gydytojas gali naudoti kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kad gautų išsamius smegenų skerspjūvio vaizdus. Gali būti įmanoma nustatyti struktūrinius pokyčius (pvz., sukeltus insulto ar naviko), kurie sukelia traukulius.

Gali būti nurodyti papildomi tyrimai. Tai apima cerebrospinalinio skysčio mėginio paėmimą ir analizę (juosmeninę punkciją), jei įtariama, kad priepuolių priežastis yra smegenų infekcija.