Pašaliečiams dažnai sunku suprasti, kai nerimo pacientai nebeišeina iš namų, nelanko draugų ar giminaičių ir nutraukia visus socialinius kontaktus. Nepaisant to, nukentėjusieji kenčia nuo savo nerimo, net jei jie atrodo visiškai sveiki.
1. nerimauja tik moterys
Visai ne. Nesėkmės darbe, darbo praradimas ar nepriėmimas kitų yra įprasti rūpesčiai, kurie taip pat veikia vyrus. Kaip rodo DAK tyrimas, pavyzdžiui, stiprioji lytis labiau bijo likti viena nei moterys.
2. kiekvienas gali susigaudyti savo nerime
Daugeliu atvejų nepakanka savipagalbos. Kai panika tampa tokia didelė, kad bijote baimės, susidaro užburtas ratas. Profesionali terapeutų pagalba yra vienintelė išeitis čia.
3. baimė visada yra neigiama
Ne. Paprastai baimė yra natūrali apsauginė reakcija. Šis jausmas užtikrina, kad pavojingose situacijose esame atsargūs.
4. Reikėtų vengti situacijų, kurios sukelia baimę.
Jei nuolat vengiate liftų, metro ar minios, apribojate savo veiklą. Blogiausiu atveju sergantieji gali likti tik savo keturiose sienose. Į elgesio terapija, pavyzdžiui, pacientai sąmoningai susiduria su savo baimėmis. Tokiu būdu jie sužino, kad atitinkamose situacijose nieko negali atsitikti.
5. Baimė yra silpnumo ženklas
Priešingai. Baimės pacientai dažnai būna net labai drąsūs žmonės. Tai ypač pasakytina apie fobikus. Jie linkę drąsiai reaguoti situacijose, kai kiti išsigąsta ir panikuoja.
6. Nerimo sutrikimai visada yra psichologinio pobūdžio.
Visiškai ne. Jie gali sukelti labai skirtingas priežastis. Stresas dažnai yra sukėlėjas. Tam tikros fizinės ligos, tokios kaip hipertireozė taip pat vadovauti į nerimo priepuolius. piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar paveldimas polinkis taip pat gali sukelti simptomus.
7. Nerimas ir fobijos sukelia tik psichinį diskomfortą.
Visai ne. Paprastai yra ir fizinių simptomų, tokių kaip greitas širdies plakimas, dusulys, prakaitavimas ar svaigulys. Gali būti, kad net padidės kraujas lipidų lygis ir kraujospūdis.
