Stemplės ligos yra gana dažni. Beveik visi jaučiasi daugiau ar mažiau intensyvūs deginimas pojūtis stemplėje bent kartą gyvenime. To priežastis gali būti įvairios įvairios ligos.
Daugeliu atvejų ligos, sukeliančios a deginimas stemplės pojūtis gali būti gerai gydomas paprastomis namų priemonėmis. Asmenys, patyrę a deginimas stemplės pojūtis ilgesnį laiką, vis dėlto turėtų kreiptis į specialistą. Jei pagrindinė problema nėra diagnozuota greitai ir nepradedamas tinkamas gydymas, degantis stemplė gali sukelti rimtų komplikacijų.
Paprastai deginantį stemplę sukelia stemplės gleivinės pažeidimas. Tokį gleivinės pažeidimą gali sukelti įvairūs mechanizmai. Tipiški stemplės ligų išsivystymo rizikos veiksniai yra reguliarus vaistų vartojimas ir dažnas rūgštaus maisto bei gėrimų vartojimas.
Stemplės anatomija
Stemplė yra maždaug 20–30 cm ilgio vamzdinė struktūra, jungianti burnos ertmė su skrandis. Pradedant nuo galo burnos ertmė ir ryklės, stemplė eina į žiedo formos sfinkterį (viršutinį ir apatinį stemplės sfinkterį), kuris žymi perėjimą prie skrandis. Rijimo metu gali būti savavališkai įtemptas viršutinis sfinkteris.
Kita vertus, likusieji stemplę supantys raumenys neturi savavališkos įtakos ir yra nevalingai valdomi. Pagrindinis stemplės uždavinys yra užtikrinti maisto gabenimą iš burnos ertmė į skrandis. Faktinis maisto gabenimas vyksta per mažėjantį, žiedo formos stemplės raumenų susitraukimą.
Maistas praeina per stemplę tik nuo 5 iki 10 sekundžių. Net kol maistas yra rytas, nervinės ląstelės stimuliuoja poilsis apatinio stemplės sfinkterio. Dėl šios priežasties maistas paprastai praeina iš burnos ertmės į skrandį.
Iškart po maisto praėjimo, apatinis stemplės sfinkteris vėl uždaromas. Be to, apatinis stemplės sfinkteris atlieka apsauginę funkciją. Žiedo formos raumuo yra atsakingas už tai, kad rūgštinės skrandžio sultys nepatektų į stemplę (refliuksas).
Visi šios serijos straipsniai:
