Diagnozė
A diagnozė kontaktine alergija apima įvairius įprastus testus alergijos diagnostika. Svarbiausias vėlyvojo tipo diagnozės testas kontaktine alergija yra epikutaninis testas. Šiame bandyme galimi alergenai yra įtraukti į vazelinas labai praskiedus ir tepamas ant nukentėjusio asmens nugaros.
Standartinėje tokio epikutano tyrimo serijoje yra 29 medžiagos, tokios kaip vilnos vaškas, pikis ar kvapiosios medžiagos, kurios dažnai dalyvauja kuriant a kontaktine alergija. Odos reakcija nuskaitoma po 48 ir po 72 valandų. Teigiamos reakcijos yra paraudimas ir pūslės, taip pat papulės (nedideli iškilę plotai).
Remiantis tokia reakcija galima nuskaityti, ar medžiaga gali sukelti kontaktinę alergiją. Kontaktinės alergijos yra rečiau bet kokio tipo alerginės reakcijos. Norint nustatyti tokią alergiją, ypatinga kraujas imamos visos IgE ir RAST laboratorijos vertės.
Šios vertės paprastai būna padidėjusios žmonėms, linkusiems į alergines ligas. Be to, atliekamas atopijos pleistro testas. Šis tyrimas yra labai panašus į epikatano testą, išskyrus tai, kad čia bandomi vadinamieji aeroalergenai. Tai yra alergenai, tokie kaip žiedadulkės ir gyvūnai plaukai, kurie odą pasiekia oru ir sukelia alerginė reakcija ten. Taip vadinamas dūrio testas taip pat dažnai naudojamas alergenas sukeliantis poveikis dilbis.
Susiję simptomai
Labai svarbi kontaktinės alergijos gydymo priemonė yra vengti sukelti alergeno, pavyzdžiui, nikelio. Kontaktinė alergija paprastai neišnyksta per visą gyvenimą, todėl vienintelis nuoseklus būdas yra išvengti kontakto su alergenu. Jei susisiekti egzema jau buvo sukurtas, atsižvelgiant į simptomus, naudojamos skirtingos priemonės.
Ūmiai verkiančias odos vietas reikia apdoroti drėgnais kompresais. Šiuo atveju nerekomenduojama vartoti riebių tepalų. Jie gali sukelti papildomą dirginimą.
Jei oda labai niežti ar yra uždegusi, vietinė kortizono gali būti naudojami preparatai. Tačiau kortizono gali būti tepamas tik mažuose odos plotuose ir trumpą laiką, nes tai lemia odos plonėjimą (atrofiją). Skiriami preparatai, kuriuose yra daug vandens, pvz., Kremai ir losjonai, ir tepalų pagrindai, kuriuose greičiausiai yra riebalų.
Kremai ir losjonai dažniausiai naudojami ūminiams egzema nes jie drėkina odą. Lėtiniu egzema, kuriam labiau būdinga sausa, žvynuota ir įtrūkusi oda, aliejiniai tepalų pagrindai yra ypač tinkami gydant kontaktinę alergiją. Jei nėra pagerėjimo, tepalai su imunomoduliuojančiomis medžiagomis, tokiomis kaip takrolimuzas taip pat gali būti naudojamas.
Ši veiklioji medžiaga mažina imuninė sistema ir taip veda prie egzemos gijimo. Retkarčiais lėtinė kontaktinė egzema gydoma ir UV terapija. Kontaktinės alergijos atveju reikėtų atsisakyti buitinių priemonių.
Tai gali sustiprinti odos dirginimą arba galbūt skatinti tolesnę kontaktinę alergiją. Todėl patartina sudirgusią odą gydyti ne buitinėmis priemonėmis ar tepalais, o tiesiogiai kreiptis į dermatologą. Tai geriausias būdas įvertinti būklė egzemos ir nustatyti kontaktinę alergiją pagal jos išvaizdą.
Buitinės priemonės ar tepalų naudojimas gali praktiškai suklastoti odos išvaizdą ir taip apsunkinti diagnozę. Deja, kontaktinės alergijos homeopatiniais vaistais gydyti negalima. Kai išsivysto kontaktinė alergija, JK vyksta sudėtingi procesai imuninė sistema to homeopatiniai vaistai negali paveikti.
Be to, nėra kitų vaistų kontaktinei alergijai išgydyti. Alergija kaip tokia išlieka. Egzema gali pasireikšti tik išvengus alergeno. Vaistai, kurie slopina alerginė reakcija, Pavyzdžiui, antihistamininiai vaistai, yra naudojami ypač esant tiesioginei alergijai ir užkirsti kelią simptomams. Tačiau dėl jų taip pat neišnyksta alergija.
