Dirbtinės komos rizika
Dirbtinio pavojus koma yra tokie patys kaip su įprastu bendroji nejautra. Tačiau komplikacijų tikimybė didėja dirbtinio veikimo metu koma. Pirmoji rizika jau egzistuoja, kai anestezija yra atidarytas.
Galimas vieno iš anestetikų netoleravimas arba sunku vėdinimas situacija. Tokiu atveju deguonies trūkumas jau gali atsirasti, jei anesteziologas negali kontroliuoti vėdinimas laiku. Intubacija taip pat gali pakenkti dantims.
Ilgesnės trukmės rizika anestezija yra tas pats, kas rizikuojant ilgą laiką gulėti lovoje. Yra rizika trombozė, kraujas krešulys, kuris gali užblokuoti kraują laivai, kuris gali išsivystyti į plaučių embolija plaučiuose. Tai labai pavojinga gyvybei situacija, nes organus pasiekia nepakankamai deguonies.
Ilgi hospitalizavimo laikotarpiai taip pat padidina riziką plaučių uždegimas, kuris taip pat gali būti pavojingas jau nusilpusių žmonių gyvybei. Retais atvejais kontroliuojamas dirbtinis koma gali virsti tikra koma, kurios pabaiga nebegali būti kontroliuojama. Be rizikos dirbtinė koma, tačiau nukentėjusiems žmonėms visada reikia tikėtis pagrindinės ligos komplikacijų.
Dirbtinės komos padariniai
Kaip ir su trumpesniu anestezija, ilgalaikė nejautra taip pat siejama su galimu vėlyvu poveikiu ir komplikacijomis. Vėlyvų reiškinių tikimybė didėja priklausomai nuo anestezijos gylio ir anestezijos trukmės, todėl dirbtinė koma sukelia vėlyvą poveikį dažniau nei trumpalaikė anestezija operacijos metu. Didelę įtaką komplikacijų atsiradimo tikimybei turi ir nukentėjusio asmens amžius bei pagrindinė liga.
Dažna anestezijos pasekmė, taigi ir dirbtinė koma, yra pereinamasis sindromas. Tai sumišimo būsena pabudus iš komos. Daugeliu atvejų tai būklė atsitraukia per kelias dienas, bet ypač po ilgesnės dirbtinės komos, ištraukimo sindromo laikotarpis yra ilgesnis. Tie paveikti kelių savaičių pranešimai, per kuriuos jiems sunku susikaupti ir jie turi atmintis spragų ir kai kuriais atvejais nepripažįsta artimųjų.
Su kai kuriais nukentėjusiais asmenimis tai būklė taip pat išreiškiamas agresyviu elgesiu, todėl pabudimo fazėje dažnai naudojama fiksacija apsaugoti nukentėjusius asmenis. Tolesnę komplikaciją gali sukelti sąveika su ankstesniais nukentėjusio asmens vaistais. Kadangi dirbtinė koma naudojama esant sunkiems sužalojimams, dažnai neįmanoma išsamiai aptarti ir suplanuoti anestezijos, o anesteziologas nepažįsta paciento medicinos istorija.
Tokiu atveju pasekmės gali vykti visomis kryptimis, priklausomai nuo vaistų tipo. Dėl tos pačios priežasties nukentėjęs asmuo ne visada pasninkavimas, kuris gali sukelti sunkumų vėdinimas situacija. Abiem atvejais bendroji nejautra paprastai, o ne konkrečiai apie ilgalaikę anesteziją.
Dėl sąveikos pacientas taip pat gali patekti į tikrąją komą, kurios negalima nutraukti vartojant vaistus. Tai yra įprasta apsauginė kūno funkcija esant stresinei ir grėsmingai situacijai. Ypač pabudimo fazėje gali atsirasti tolesnių fizinių komplikacijų.
Dirbtinės komos metu visos kūno funkcijos yra dirbtinai kontroliuojamos, todėl kūnas gali turėti problemų vėl perimdamas šias funkcijas. Tai visų pirma apima kvėpavimas, kraujas slėgis ir širdis norma. Be to, ilgas hospitalizavimo laikotarpis gali sukelti trombozę, kraujas krešuliai kojose ar kitas kraujas laivai, kurių paprastai išvengiama vaistais.
Toks trombozė taip pat gali sukelti plaučių embolija, kuri yra ūmi ekstremali situacija. Vėlyvą dirbtinės komos poveikį galima įvertinti tik tada, kai organizmas suskaidys visus vaistus. Be to, pasekmes pagrindinei ligai galima įvertinti tik nuslūgus anestezijos padariniams. Visų pirma smegenys traumų ar deguonies trūkumo, tuomet reikia neurologiškai patikrinti, kokias pasekmes paliks nukentėjęs asmuo.
