Kas yra galvos svaigimas
Galvos svaigimas (taip pat: Svaigulys) paprastai suprantama kaip pojūčio sutrikimas subalansuoti. Paprastai tai įvyksta, kai prieštaringa informacija siunčiama smegenys iš skirtingų organų subalansuoti. Viena to priežasčių gali būti šių atskirų organų ligos.
Kita vertus, yra ir formų galvos svaigimas, kurią gali sukelti psichologiniai veiksniai. Šie patenka į psichogeninių grupę galvos svaigimas ir dažnai juos sukelia ar sustiprina stiprus psichologinis stresas. Ši galvos svaigimo forma bus išsamiau aptarta šiame straipsnyje.
Koks vaidmuo tenka psichikai?
Psichogeninis galvos svaigimas paprastai kyla iš psichikos, todėl jis ir pavadintas jo vardu. Dažnai tai būna pirmą kartą labai įtemptais gyvenimo tarpsniais, o tada vėl ir vėl įvyksta situacijose, kurias nukentėjusieji suvokia kaip labai įtemptus. Dažnai galvos svaigimas šių įvykių kontekste jaučiamas kaip labai grėsmingas, o nukentėjusieji baiminasi dar kartą patirti tokį epizodą.
Tai gali sukelti tokias plataus masto pasekmes, kad psichogeninį svaigulį turintys žmonės vis labiau atsitraukia ir visiškai vengia situacijų, kad bijo galimo svaigulio priepuolio. Pavyzdžiui, svarbūs susitikimai, paskaitos, važiavimas liftu ar didelė žmonių minia. Šiuo atveju kalbama apie fobinį (fobija = baimė) galvos svaigimą.
Tiesą sakant, tai yra labiausiai paplitusi galvos svaigimo forma tarp jaunesnių žmonių. Be to, psichogeninis galvos svaigimas labai dažnai susijęs su kitomis psichinėmis ligomis, tokiomis kaip Depresija or nerimo sutrikimai. Kai stresas sukelia spaudimą ausims, kraujas slėgis dažniausiai yra skundų priežastis.
Tai neteisingai reguliuojama dėl streso, dėl kurio kai kurie žmonės tai turi aukštas kraujo spaudimas o kitiems - susiaurėjęs kraujas laivai. Abu pokyčiai turi įtakos vidinė ausis, kuris yra gerai aprūpintas kraujasir gali sukelti nepatogumų. Kadangi ausyje yra ne tik klausos organas, bet ir jausmas subalansuoti, toks ausies spaudimas dažnai siejamas su galvos svaigimo pojūčiu.
Be to, klausos praradimą taip pat gali atsirasti. Dažnai nukentėję asmenys taip pat girdi stiprų švilpimą. Tai vadinama spengimas ausyse.
Kadangi stresas yra ausies spaudimo sukėlėjas, efektyviausias gydymas yra streso terapija. Prie to gali prisidėti masažai ir atpalaiduojančios vonios. Pokyčiai kaklas raumenys taip pat gali būti galvos svaigimo priežastis.
Pavyzdžiui, jei tam tikri raumenys yra per trumpi, jie nebegali subalansuoti vadovas visiškai ir įvyksta nedidelis galvos pakreipimas. Tai gali nusiųsti prieštaringą informaciją apie padėtį smegenys ir taip sukelti disbalansą ar net galvos svaigimą. Neteisinga vadovas ar nugaros pozos taip pat gali sukelti įtampą, o tai savo ruožtu sukelia jausmą galvos svaigimas ir dažnai lydi kaklas ir atgal skausmas.
Stresas dažniausiai palankus tokiems įtampa papildomai. Miego trūkumas yra dažnas simptomas, kurį sukelia stresas. Skiriami du skirtingi miego sutrikimai: abu simptomai gali būti stiprios stresinės reakcijos išraiška ir gali sukelti didelį miego trūkumą.
Toks nuovargis dažnai sukelia galvos skausmas ir dėl to - galvos svaigimas. Be to, dėl miego trūkumo sumažėja atsparumas stresui, o tai savo ruožtu sukelia dar daugiau streso. Tai savo ruožtu gali dar labiau padidinti miego sunkumus. Tai veda į užburtą ratą.
- Užmigimo sunkumai, kai nukentėję asmenys ilgai budi vakare ir
- Sunku miegoti per naktį, dėl ko ilgos naktinės pabudimo fazės.
