Galvos svaigimas gulint

Įvadas

Svaigulys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių medicininių problemų. Maždaug kas dešimtas pacientas, besikreipiantis į savo šeimos gydytoją, tuo skundžiasi. Kita vertus, priežastys gali būti labai įvairaus pobūdžio.

Svarbūs veiksniai nustatant priežastį yra šie medicinos istorija, kai atsiranda galvos svaigimas ir kokia forma jis pasireiškia. Kaip pavyzdį galima atskirti galvos svaigimą, kuris atsiranda nuolat ar priepuolių metu, visada tuo pačiu judesiu ar difuziškai, taip pat sukamasis galvos sukimasis (kaip karuselėje) ir vestibuliarinis galvos svaigimas (kaip laive). Atidžiau bus apžvelgtas galvos svaigimas, atsirandantis gulint.

Kodėl gulint svaigsta galva?

Galvos svaigimas, atsirandantis gulint, dažnai būna gerybinis. Jei svaigsta galva tik tada, kai vadovas padėtis keičiama, pavyzdžiui, gulint, galima daryti prielaidą, kad priežastis slypi paties vestibuliarinio organo sutrikimuose. Norint tai suprasti, reikia prisiminti organo struktūrą: trys skysčių pripildyti lankai, kurių kiekvienas yra orientuotas viena kryptimi erdvėje, sudaro pagrindinę organo struktūrą.

Kai organas juda ar keičia padėtį, skystis juda ir praeina jutimo ląsteles, kurios registruoja judesį ir tada siunčia signalą smegenys. Jei abiejų ausų judėjimo signalas yra vienodas, smegenys turi veikiantį jausmą subalansuoti. Tačiau jei judėjimo kryptis keičiama per greitai arba jei abiejų ausų informacija nesutampa (arba informacija apie judesį iš ausų neatitinka akių), smegenys yra sumišęs, o rezultatas suvokiamas kaip galvos svaigimas.

Tuo atveju galvos svaigimas gulint jis dar vadinamas „Gerybinis paroksizminis Padėtis Vertigo“. Tai reiškia, kad priklausomai nuo vadovas, staiga gali atsirasti galvos svaigimas. Tai sukelia maži akmenys (vadinamieji otolitai), kurie atsilaisvina iš dalies pusiausvyros organas o paskui ridentis arkomis, kai vadovas keičia poziciją.

Paprastai tai būna tik vienoje ausyje. Ten akmenys sukelia klaidingus judesio signalus, kurių smegenys negali tinkamai interpretuoti. Kartais atsiranda svaigulys, kuris vėl išnyksta, kai galva laikoma nejudama arba akmenys dingsta iš arkinių.

Priešingai nei tai yra galvos svaigimas, kuris yra nuolatinis arba atsiranda iš niekur. Priežasties reikia ieškoti mažiau organe subalansuoti pati nei nerve, kuris iš ten juda į smegenis. Nuolatinis ar nenuspėjamas ŽIV sutrikimas subalansuoti veikiau turi būti susijęs su nervo dirginimu. Tai gali sukelti, pavyzdžiui, nervo uždegimas arba navikai, kurie spaudžia nervą. Tuomet tai yra rimtos ligos, nors ir gerybinės padėties sukimasis taip pat gali būti nemalonus pacientams.