Homeopatija sergant depresija
In homeopatija yra daugybė kamuoliukų, kurie, kaip teigiama, turi teigiamą poveikį gydant simptomus, kurie gali atsirasti Depresija. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kurie simptomai yra priekiniame plane nux vomica (nux vomica), gintaras (gintaras), Acidum phosphoricum (fosforo rūgštis), Pulsatilla pratensis (pievų karvių granulės), Likopodis (klubinis marmuzetas), Cimicifuga (vynuogių sidabrinė žvakė) ir Ignatija naudojamos amaros. Tačiau Jonažolė (Hypericum perforatum), ko gero, populiariausias homeopatinis depresijos epizodų gydymas.
Poveikis Jonažolė sakoma, kad jis pranašesnis už placebą, nors iki šiol nėra visiškai aišku, per kokį veikimo mechanizmą jonažolė plėtoja savo poveikį. Efektyvumas Jonažolė apsiriboja lengvais, o kai kuriais atvejais tikriausiai ir vidutiniais depresijos epizodais. Nepakanka jo vartoti esant sunkiems depresijos epizodams.
Jonažolės yra laisvai galima įsigyti vaistinėse ir vaistinėse, tačiau jos turi šalutinį poveikį, kurio nereikėtų nuvertinti: galvos skausmas, sujaudinimas, padidėjęs jautrumas šviesai. Be to, jonažolė gali susilpninti tam tikrą narkotikų kiekį kraujas. Pavyzdžiui, veiksmingas „piliulių“ kiekis gali būti sumažintas, kai tuo pačiu metu vartojama jonažolė.
Nėštumas aprašytas taikant kompleksinę „piliulių“ ir jonažolių terapiją. Kiti vaistai, tokie kaip imunosupresantai ir kraujas skiediklius taip pat gali susilpninti jonažolė, todėl apie jų vartojimą svarbu informuoti gydantį gydytoją. Jonažolė yra maždaug 60 cm aukščio augalas su aukso geltonumo žiedais.
Natūraliai auga Europoje, Vakarų Azijoje ir Šiaurės Afrikoje ir yra auginamas žemės ūkyje, pavyzdžiui, Vokietijoje. Jonažolė medicinoje naudojama kaip vaistinis augalas ir antidepresantas. Jo veiklioji medžiaga Hypericum, kuris yra augalo žiedlapiuose ir pumpuruose, vartojamas tablečių pavidalu lengvoms ar vidutinio sunkumo depresinėms fazėms, taip pat vidiniam neramumui.
Per Depresija, mažiau cheminių junginių, vadinamųjų neuromediatorių, yra aktyvūs smegenys. Rezultatas - skandinanti nuotaika ir liūdnas ligos pobūdis. Jonažolė sukelia neurotransmiterius smegenys dirbti ilgiau, taigi nuotaika tampa stabilesnė ir galbūt geresnė.
Vaistinis augalas beveik neturi tiesioginio šalutinio poveikio žmogaus organizmui ir paprastai laikomas labai gerai toleruojamu. Tik retai yra pranešimų apie virškinimo trakto nusiskundimus, sujaudinimą ar alerginė reakcija jonažolėms. Labai retai atsirandantis šviesos jautrumas (fotosensibilizacija) gali būti neutralizuotas išvengiant pernelyg didelio saulės spindulių poveikio.
Jonažolė slopina fermentai (enzimai) viduje kepenys (izofermentas CYP3A4). Jie yra atsakingi už kai kurių vaistų suskaidymą ir aktyvavimą. Jei pacientas vartoja tokius vaistus, dėl to sumažėja jų veiksmingumas.
Tai gali tapti svarbių vaistų problema. Šv. Jonažolės negalima vartoti kartu su šiais vaistais: Nutraukus gydymą jonažole, gali sustiprėti įvairių vaistų poveikis, kurį privalo stebėti gydantis gydytojas. Ilgai buvo diskutuojama, ar vaistinis augalas jonažolė turi moksliškai įrodytą poveikį Depresija iš viso.
Lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos srityje ekspertai dabar sutinka, kad taip yra. Tačiau sunkios depresijos atveju dar nėra įrodytas faktinis augalo poveikis ligos eigai. Yra dar neaiškumų dėl turimų vaistų dozavimo ir individualaus poveikio pacientams.
Be to, nėščioms moterims reikia patarti jo nevartoti.
- Įvairūs narkotikai, turintys įtakos psichikai
- Imuninę sistemą slopinantys vaistai (imuninę sistemą slopinantys vaistai)
- Vaistas nuo astmos teofilinas
- Specialūs vaistai nuo ŽIV ar AIDS
- Kraujo skiedikliai arba antikoaguliantai (antikoaguliantai)
- Kontraceptinės tabletės
Depresija gali išsivystyti per kelias savaites, mėnesius ar net palyginti staiga. Dažnai tai sukelia pacientą traumuojantys įvykiai, tokie kaip atsiskyrimas nuo partnerio, darbo netekimas ar artimo žmogaus mirtis.
Pagrindinį vaidmenį šiame procese vaidina paciento asmenybės struktūra. Moterys dažnai labiau rūpinasi savo jausmais nei vyrai, todėl dėl depresijos dažniau kreipiasi psichologinio ar psichiatrinio gydymo. Depresijos metu nuotaika pasireiškia bangos ar intervalo forma.
Po ligos pradžios depresijos simptomai lėtai didėja, o pacientas reaguoja greitai pablogėjus nuotaikai. Žemiausiu intervalo tašku dažnai kyla minčių apie savižudybę. Jei kyla tokių minčių, reikia nedelsiant kreiptis į referentą ar medicinos personalą.
Sėkmingai gydant ir palaikant pacientą, depresijos simptomai galima palengvinti ir įveikti. Be to, nuotaika pagerėja atsigavimo metu, kol ji paprastai grįžta į pradinį lygį. Tačiau kai kuriems pacientams, sergantiems depresija, liga dar nesibaigia.
Maždaug pusei visų pacientų po maždaug 4 metų vėl pasireiškia depresija. Vidutiniškai pacientai išgyvena 4 depresinius intervalus. Galimybė vėl susirgti didėja su kiekvienu intervalu.
