Imunosupresantai
Narkotikų terapija su imuninę sistemą slopinančių vaistų reikalinga po kiekvienos transplantacijos. Šie vaistai slopina paties organizmo gynybinę sistemą. imuninė sistema yra atsakingas už svetimkūnių pripažinimą ir aktyvių priemonių prieš juos taikymą.
Jeigu bakterijos or virusai, tai taip pat yra protinga ir naudinga. Tačiau persodintas organas taip pat yra svetimkūnis, todėl jis jį gydo imuninė sistema. Jei nebūtų imtasi kitų priemonių, donoro organas būtų sunaikintas.
Tačiau norint to išvengti, imunosupresantai slopina paties organizmo gynybinę sistemą ir nėra nukreipti prieš persodintą organą. To trūkumas yra tas, kad gynybos sistema tada nebėra nukreipta prieš kitus svetimkūnius, pvz bakterijos. Taigi pacientai, vartojantys imuninę sistemą slopinančių vaistų yra labai jautrūs bakterinėms ir virusinėms infekcijoms, taip pat grybelinės ligos.
Jie turėtų stipriau apsisaugoti nuo galimų mikrobai, ypač iškart po procedūros. Imunosupresijai vartojami įvairūs vaistai. Didžiausia dozė skiriama iškart po to organų transplantacija, nes šiuo metu transplantacijos atmetimo rizika yra didžiausia.
Rizika
Atsižvelgiant į chirurginės procedūros dydį ir trukmę, operacijos metu ir po jos yra kraujavimo pavojus. Dažnai chirurgams tenka iškirpti didelius kraujas laivai ir prisiūti juos prie naujojo organo organų transplantacija. Taip pat padidėja infekcijos rizika.
Atlikus transplantaciją, didžiausia rizika yra ta, kad organizmo gynybinė sistema atmes organą. Tai atsitinka, kai gynybos ląstelės atpažįsta persodintą organą kaip svetimkūnį ir jį sunaikina. Dėl šios priežasties imunosupresinė terapija yra labai svarbi norint susilpninti imuninė sistema. Toks atmetimas gali pasireikšti iškart po operacijos, po kelių savaičių ar net po metų transplantacijaGyvos donorystės atveju yra papildoma rizika, kad sveikas žmogus pateks į rizikos situaciją, būtent operaciją, ir kad operacijos metu ar po jos gali atsirasti komplikacijų.
