Klindamicinas: poveikis, naudojimas, šalutinis poveikis

Kaip veikia klindamicinas

Klindamicinas slopina bakterijų gebėjimą gaminti baltymus. Tačiau kadangi baltymai yra labai svarbūs kuriant bakterijų ląsteles, antibiotikas neleidžia bakterijoms augti ir daugintis.

Klindamicinas gerai veikia prieš stafilokokus (gramteigiamas bakterijas) ir anaerobus (mikrobus, kurie auga aplinkoje, kurioje nėra deguonies).

Absorbcija, skilimas ir išskyrimas

Suvartotas per burną klindamicinas gerai absorbuojamas į organizmą per virškinimo traktą. Taip pat galima švirkštu ir kaniule leisti į veninę kraujagyslę arba skeleto raumenis.

Didžioji dalis vaisto metabolizuojama kepenyse ir išsiskiria su išmatomis. Nedidelis kiekis nepakitusios formos palieka organizmą su šlapimu.

Klindamicinas taip pat gali būti naudojamas išoriškai. Makšties kremo ar gelio pavidalu antibiotikas slopina bakterijų augimą vartojimo vietoje.

Kadangi klindamicinas lengvai absorbuojamas audiniuose ir kaupiasi kauliniame audinyje, be kita ko, jis naudojamas kaulų ir sąnarių infekcijoms (pvz., osteomielitui, septiniam artritui) ir dantų bei žandikaulio srities infekcijoms gydyti.

Kitos antibiotikų vartojimo sritys (indikacijos) yra šios:

  • Ausų, nosies ir gerklės infekcijos (pvz., ūminis vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, tonzilitas ir faringitas)
  • Dubens ir pilvo srities bei moterų lytinių organų infekcijos (pvz., vaginitas, bakterinė vaginozė)
  • Minkštųjų audinių infekcijos

Kaip vartojamas klindamicinas

Vidinis naudojimas

Norėdami tai padaryti, įpilkite šalto, anksčiau virinto vandens iki žemiau esančios žymos ant butelio. Butelis uždaromas ir atsargiai kratomas, kol granulės visiškai ištirps. Kai tik putos visiškai nusistovės, vėl užpildykite tiksliai iki žymos. Dabar paruoštą naudoti suspensiją prieš kiekvieną naudojimą reikia gerai suplakti ir laikyti ne aukštesnėje kaip 25 laipsnių temperatūroje.

Paros dozė priklauso nuo infekcijos tipo ir sunkumo. Paprastai tai yra nuo 0.6 iki 1.8 gramo klindamicino – padalinta į tris ar keturias dozes. Vartojimo trukmė taip pat priklauso nuo infekcijos tipo ir ligos eigos, todėl ją nustato gydytojas.

Išorinis naudojimas

Klindamicino makšties kremas tepamas ant makšties aplikatoriumi. Gydymas turi būti atliekamas prieš einant miegoti, jo negalima pradėti menstruacijų metu.

Koks yra klindamicino šalutinis poveikis?

Klindamicinas gali sukelti viduriavimą, ypač vartojant per burną. Taip yra todėl, kad antibiotikas skatina žarnyne daugintis tam tikrai bakterijai, kuri gamina toksiną, pažeidžiantį žarnyno gleivinę.

Kai kuriems pacientams tai gali sukelti kolitą, kurį lydi karščiavimas, stiprus viduriavimas su kraujo priemaišomis, pilvo spazmai ir pykinimas. Jei atsiranda viduriavimas, atsargumo sumetimais antibiotiko vartojimą reikia nutraukti ir pasitarti su gydytoju.

Daugiau nei vienam procentui pacientų, vartojant klindamiciną, šiek tiek trumpalaikis tam tikrų kepenų fermentų (serumo transaminazių) padidėjimas. Suleidus per veninę kraujagyslę, gali pasireikšti skausmas ir flebitas, o vėliau gali susidaryti kraujo krešuliai (tromboflebitas).

Į ką reikia atsižvelgti vartojant klindamiciną?

Kontraindikacijos

Klindamicino negalima vartoti esant padidėjusiam jautrumui klindamicinui ar linkomicinui.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, signalo perdavimo iš nervų į raumenis sutrikimas (pvz., myasthenia gravis, Parkinsono liga) ir kuriems yra buvę virškinimo trakto sutrikimų (pvz., gaubtinės žarnos uždegimas), antibiotiką reikia vartoti ypač atsargiai.

Sąveika

Antibiotikas gali sumažinti kontraceptinių tablečių veiksmingumą. Todėl atsargumo sumetimais gydymo metu reikia naudoti papildomą mechaninę kontracepciją (pvz., su prezervatyvais).

Vienu metu klindamicino ir makrolidų grupės antibiotikų (pvz., eritromicino, klaritromicino, azitromicino ar roksitromicino) vartoti nepatartina, nes abi veikliosios medžiagos veikia vienodai ir taip silpnina viena kitos poveikį.

Klindamicinas gali sustiprinti raumenis atpalaiduojančių vaistų (vaistų, sukeliančių laikiną skeleto raumenų atsipalaidavimą) poveikį, nes antibiotikas taip pat turi raumenis atpalaiduojantį poveikį. Todėl, jei reikia, raumenų relaksantų dozę atitinkamai koreguoja gydytojas.

Klindamiciną skaido CYP3A4 fermentas. Kiti vaistai, kurie stipriai stimuliuoja CYP3A4 fermentų aktyvumą (įskaitant rifampiciną, fenitoiną, fenobarbitalį, kai kuriuos vaistus nuo ŽIV), gali riboti klindamicino veiksmingumą.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Klindamicinas yra atsarginis antibiotikas nėštumo metu. Jis turėtų būti naudojamas tik tada, kai nėra tinkamos alternatyvos.

Jei įmanoma, žindymo laikotarpiu pirmenybė turėtų būti teikiama kitiems antibiotikams, tokiems kaip penicilinai, cefalosporinai ir makrolidai. Tačiau jei klindamicinas yra įtikinamai indikuotinas, pacientės gali ir toliau žindyti.

Preparatams, kurių sudėtyje yra klindamicino, Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje reikia recepto, juos galima įsigyti tik vaistinėse pagal receptą.

Kiek laiko klindamicinas žinomas?

Klindamicinas yra chemiškai glaudžiai susijęs su linkomicinu, kurį gamina tam tikros bakterijos (Streptomyces lincolnensis) ir kuris buvo atrastas šeštajame dešimtmetyje. Šis atradimas buvo atliktas dirvožemio kultūrose netoli Linkolno miesto Nebraskos valstijoje (iš čia ir kilo linkomicino pavadinimas).

Klindamicinas gaunamas iš linkomicino cheminės reakcijos būdu. Palyginti su pastaruoju, jis yra stipresnis ir geriau įsisavinamas į organizmą. Klindamicinas buvo parduodamas nuo 1968 m.

Ką taip pat turėtumėte žinoti apie klindamiciną

Kadangi klindamicinas keičia natūralią žarnyno bakterijų kolonizaciją, gali pasireikšti viduriavimas. Profilaktikai taip pat gali būti vartojami preparatai, kurių sudėtyje yra specialių vaistinių mielių (pvz., Saccharomyces cerevisiae).